Čekijos Respublika, Vengrija, Lenkija ir Slovakija nurodo, kad
iki liepos, kai Varšuvoje vyks NATO viršūnių susitikimas,
turėtų suderinti kas ketvirtį rotuojamų savo pajėgų, apie 600
karių, dislokavimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
„Norėtume pradėti tai nuo 2017-ųjų sausio 1 dienos“, – sakė
Čekijos gynybos ministras Martinas Stropnicky
po derybų su savo kolegomis Vidurio Europos šalyse.
Kiekviena minėtų šalių skirs po 150 karių trijų mėnesių
laikotarpiu.
NATO ir Baltijos šalys nuspręs, kur konkrečiai bus
dislokuojamos daugiausia sausumos pajėgos po liepos viršūnių
susitikimo.
Pasak M.Stropnickio, šia iniciatyva norima padėti „Baltijos
sąjungininkams ir draugams, turintiems saugumo rūpesčių“.
Išgąsdintos Rusijos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos nuo
Ukrainos, buvusios sovietinės Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad
kiekvienoje jų būtų tarptautinių batalionų, kuriuos sudarytų iki
1000 karių.
NATO ir Jungtinės Valstijos šį pavasarį minėjo, kad jos keis
savo doktriną nuo užtikrinimo į atgrasinimą rytų Europoje,
reaguodamos į „atsigaunančią ir agresyvią Rusiją“.