Prancūzija grasina net griežčiau už vokiečius ir labiausiai siekia nuo panašių planų atbaidyti kitas Briuseliu ne iki galo patenkintas ES šalis.
„Jeigu nori išeiti iš Bendrijos ir pasilikti visus jos privalumus, pavyzdžiui, bendrą rinką, tačiau atsisakyti vienybės, siunti blogą žinią likusioms valstybėms, – tikino vienas ES pareigūnas. – Neskausmingas „Brexit“ neįmanomas, jeigu norime išsaugoti ES.“
Prancūzija ketina įtikinti likusias Bendrijos šalis iškart nutraukti visas sutartis su Jungtine Karalyste – kad skyrybos būtų staigios ir skausmingos.
Tokiu atveju britai prarastų finansinę paramą, būtų pasmerkti iš naujo derėtis dėl kiekvieno prekybos sektoriaus atskirai ir turėtų paklusti naujoms migracijos taisyklėms.
Griežtą Paryžiaus toną sustiprina ir nerimas dėl savų piliečių nepaklusnumo. Mat Prancūzijoje kitąmet vyksiančiuose rinkimuose baiminamasi stipraus euroskeptikų partijos „Nacionalinis frontas“ pasirodymo.
Tad Prancūzijos politinis elitas kovoja, kad „Nacionalinis frontas“ negalėtų džiaugtis matydamas, jog Jungtinėje Karalystėje, jei ji išstotų iš ES, gyvenimas sėkmingai tęsiasi. Tiesa, prancūzai teigia, kad veikia vedami ne keršto.
„Reikėtų vengti įsitikinimo, kad ketiname ką nors tyčia bausti. Tačiau Prancūzijos prezidentas buvo teisus sakydamas, jog „Brexit“ turės rimtų pasekmių. Turime kovoti su politinėmis jėgomis, kurios galėtų įsisukti dėl britų sprendimo“, – pabrėžė Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos Užsienio reikalų komiteto vadovė Elisabeth Guigou.
Be to, Prancūzija tikriausiai vengs skaudžiai kirsti per sritis, kuriose pati galėtų sulaukti Jungtinės Karalystės antausio. Pavyzdžiui, 200 tūkst. Prancūzijoje gyvenančių britų – iš jų 69 tūkst. yra pensininkai – kelionės greičiausiai nebus varžomos.
Mat mainais į tai Londonas galėtų apkarpyti ir 160 tūkst. saloje gyvenančių prancūzų teises.
„Prancūzija nenori pradėti ekonominio šaltojo karo“, – pabrėžė ES palaikančios lobistų bendrovės „European Movement International“ vadovas Petros Fassoulas.
Tačiau grasinimai išlieka. Jeigu britai nuspręs apriboti laisvą darbo jėgos judėjimą į Jungtinę Karalystę, Paryžius ir kitos Europos sostinės taip pat kirs per laisvą britiškų produktų importą į bloko šalis.
Prancūzija taip pat priminė Londonui ir tai, kad dėl vadinamojo „Brexit“ nukentėtų ir ES dirbantys britai. Jie prarastų galimybę automatiškai pretenduoti į socialines paslaugas – sveikatos apsaugą ir pensijas, mat jos ne ES piliečiams negalioja.
O Prancūzijos ir Ispanijos saulėje paskutines tingias dienas leisti pamėgę Jungtinės Karalystės pensininkai tai išgyventų ypač skaudžiai.
„Žmonės nuvertina ES pilietybės teikiamą naudą. Ją praradę britai savo teises apsigins tik diplomatiniais kanalais“, – pažymėjo ES pareigūnas.
Nacionalinės Asamblėjos Užsienio reikalų komiteto vadovė E.Guigou taip pat įspėjo, kad iš Londono, įvykus „Brexit“ scenarijui, pabėgtų ir prancūzai investuotojai: „Galiu atskleisti, kad jau dabar rimtai svarstome galimybę įkurti alternatyvų finansų centrą žemyne.“ („Politico“, LR)
