Kad ir kaip rimtai apie jį kalbėtų žmonės, tačiau Brexit iš esmės yra mūsų Žemės Referendumui lygus reikalas. Tai yra referendumas, kur gauja populistų ir politinių marginalų nusprendė padaryti kokį tai vajų, nes tiesiog.
Kadangi dauguma jau matė vaizdo įrašą iš Last Week Tonight with John Oliver, kuriame dainuojama „Where the **** is Lithuania ?“, rekomenduoju peržiūrėti ne tik šią dainelę, tačiau ir visą siužetą, kuriame J. Oliver paprasta žmonių kalba paaiškina, kodėl išstojimo atveju Britanija gautų tik minusus ir realiai jokių pliusų.
Jį pažiūrėjus pagrįstai kils klausimas, kodėl tuomet tiek daug žmonių pasisako už išstojimą, o apklausos rodo, kad už ir prieš stovyklos turi panašų kiekį palaikytojų?
Dėl visai paprastų priežasčių, su kuriomis susidūrėme bei sėkmingai susidorojome ir mes.
Pasisakantys už Brexit dažniausiai naudoja 5mečio argumentus bei retoriką. Kuomet jiems būna pristatomi racionalūs ir skaičiais paremti argumentai, jie pradeda garsiai rėkti ir kartoti raktinius žodžius, kaip emigrantai, baimė, brangu. Visai kaip mūsų referendumo prieš žemės pardavimą organizatoriai.
Kuomet jiems buvo sakoma, kad realybė neatitinka jų gąsdinimų, jie tiesiog savo gąsdinimus rėkdavo garsiau. Vadovaudamiesi taisykle, jog rėkiantis garsiausiai visuomet laimi. Lygiai tą patį daro ir Brexit šalininkai.
Tas pats Nigel Farage, kuris kadaise yra pasakęs (tiesa per vėlai supratau, kad netyčia jam tai gavosi) racionalių dalykų dėl euro, savo politinę karjerą grindžia ne racionaliomis idėjomis, o priešininkų įžeidinėjimu bei grubiais pasisakymais.
Nesvarbu, kad jie neatitinka realybės, tačiau emocijos, o ypač neigiamos ir nukreiptos į sukurtą fiktyvų priešą, kuris kaltas dėl visų tavo problemų, pasiekėjų pritraukia greitai.
Todėl nekeista, kad tais pačiais principais paremta ir Brexit šalininkų kampanija, turi gausų skaičių palaikytojų.
Bet vertinant realybę, Jungtinė Karalystė, pasitraukusi iš Europos, ne tik kad nieko negautų, tačiau ir prarastų.
Nes, kaip dažnai minima, jei JK norėtų toliau prekiauti su Europa, migracijos politika turėtų išlikti panaši į dabartinę, o reikalavimai įmonėms nesikeistų, nes paslaugos ir produkcija turėtų atitikti tuos pačius ES reikalavimus. Todėl tie pliusai, kuriuos bruka Brexit pusė faktiškai yra išgalvoti.
Be to, ko kažkodėl niekas nemini, JK maždaug 30-40 procentų bendrojo vidaus produkto, remiantis oficialiais duomenimis, sudaro finansinės paslaugos. Kurios, Brexit atveju, susitrauktų bent 10 procentų (Bloomberg vertinimu). Kas reikštų, jog valstybės BVP susitrauktų keliais procentais (kas išsiverstų į maždaug milijardą per metus).
Kita svarbi JK ekonomikos dalis yra užsienio investuotojai, kurie dėl palankesnių įstatymų salą naudoja kaip vartus į Europą. Įvairūs turtingi investuotojai iš Azijos ar vienos Amerikų įmonę įsteigia Anglijoje tam, kad galėtų laisvai prekiauti su Europa. Brexit atveju šis srautas smarkiai sumažėtų.
Galiausiai, Londonas, kuris jau ilgokai yra vienu pasaulinių finansų centru, tapo ir finansų technologijų startuolių centru. Daugelis kurių dirba su klientais iš viso pasaulio ir ypač Europos. Todėl jų verslai, salai pasirinkus gyventi be žemyno, taptų ir mažiau pelningi, ir mažiau reikalingi. O įvertinus, kad investicijos į juos 2015 metais viršijo milijardą JAV dolerių (vien Londone), šios nors kol kas ir nedidelės šakos nukirtimas ilguoju laikotarpiu atsilieptų itin brangiai.
Ir čia išvardinau tik tuos dalykus, kurie spaudoje minimi rečiau. Sudėjus viską, minusų sąrašas gautųsi labai ilgas ir labai brangus.
Iš esmės galima žiūrėti per kur nori ir kaip nori. Brexit yra angliška Žemės Referendumo versija. Palaikančiųjų pusė neturi beveik jokių argumentų, neskaitant gąsdinimų ir garsaus rėkimo. Visi jų naudojami skaičiai yra geri tik tol, kol jie būna ištraukti iš konteksto ir iš esmės yra panašūs į naivius nelaimingo paauglio skaičiavimus.
Jei pabėgsiu iš namų ir neisiu į mokyklą, uždirbsiu 10 eurų per dieną, kas yra daugiau, nei dabar tėvų duodami 2. Taip, Kazį, uždirbsi 10, tačiau kuomet šaldytuvas pats nepasipildys, o gyvenamoji vieta taip pat taps mokama, tie 10 eurų per dieną staigiai ištirps. Taip pat skaičiuoja ir Brexit šalininkai – taip, Jūs siunčiate šimtus milijonų per savaitę Europai. Tačiau jei nuspręsite nuo jos atsiskirti, prarasite žymiai daugiau.
Nepaisant to, kadangi Brexit šalininkai nėra veikiami realybės, jie girdi tik tai, ką nori girdėti. Todėl jei nutiks taip, kad įvairių institucijų iki 30 procentų vertinama Brexit tikimybė išsipildys ir sala atsiskirs nuo Europos, turėsime ilgas ir šlykščias skyrybas, kurios galimai paskatins ir kitus Europos politinius marginalus kelti baime paremtus kreivus referendumus. Tokiu atveju, bus tikrai ir ilgai liūdna.
Tačiau tikėkimės, jog laimės sveikas protas ir racionalumas, o atsikėlę rytoj ryte dar kartą įsitikinsime, jog populistiniai pažadai ir garsiai rėkiami gąsdinimai skamba iki reikia priimti realų sprendimą. Bet pastačius žmones prieš faktą, pasirinkimas būna racionalus ir protingas.