Lietuvos politikai nemoka žvelgti toliau savo nosies

Bronius Matelis
Ko socialiniuose tinkluose džiūgauja tie lietuviai, kurie šaukė ir šauks, kad „ne į tokią Europą stojome“? Jie mielai paplekšnotų atsiskyrimo šalininkams britams per petį ir pasakytų: šaunuoliai, mes irgi taip manome, mes irgi ne į tokią Europą stojome.
Daugiau nuotraukų (1)
Kaip liudija apklausos, britus gąsdino atvykėliai (tai yra mes patys), pasitraukimo šalininkai manė, kad britai per daug sumoka į Europos Sąjungos biudžetą (Lietuva moka mažai, bet gauna labai daug), britai įsitikinę, kad tokie kaip lietuviai užima jų darbo vietas (dabar nebeužims).
Jungtinė Karalystė buvo viena aktyviausių Lietuvos šalininkių taikant Rusijai sankcijas ir stiprinant mūsų saugumą. Jos balsas ES vadovų Taryboje buvo itin svarus.
Dabar to balso netekome, o tikėtis bent panašaus spaudimo Rusijai iš Graikijos, Italijos ar Prancūzijos būtų naivu.
Tai ko džiaugtis, jeigu britų pasitraukimas iš ES mums absoliučiai nenaudingas? Nei ekonomiškai, nei politiškai, nei finansiškai.
Gerai pagalvojus, tai Lietuvos politikai niekada neturėjo ir neturi vertybių rinkinio, kuris padėtų konstruoti savo šalies saugumo politiką ir matytų jos perspektyvą. Todėl kai kurių partijų lyderiai ir kuria dirbtinas kliūtis bei tariamas baimes. Tokią politikų nuotaiką perima visuomenė.
Ne tik man krito į akį Darbo partijos rinkimų agitacija, kurioje V.Mazuronis ragina išvaryti iš Lietuvos pabėgėlius. Objektyviai žiūrint, britams imigrantai buvo tapę rimtai juos išgąsdinusia jėga, bet kodėl mes turėtume tuščiai gąsdinti vieni kitus?
Per kelis dešimtmečius Klaipėdoje buvo apgyvendinta beveik šimtas pabėgėlių, tačiau Lietuvoje integruotis nutarė tik vienas. Tai jį V.Mazuronis su pagaliu ir vaikysis po Lietuvos miškus ir raistus?
Neseniai valdančiosios partijos pasirašė susitarimą, kad daugiau pabėgėlių, nei yra įsipareigojusi, Lietuva nepriims.
Galėjo valdantieji pasirašyti ir tokį – jeigu kada nors įvyktų sprogimas Astravo atominėje elektrinėje, Lietuva atsisako priimti radioaktyvius debesis. Rezultatas tokio draudimo būtų iš anksto nesunkiai nuspėjamas.
Lietuvos situacija visiškai kitokia ir todėl tokiomis nesąmonėmis manipuliuoti politikams nereikėtų.
Šiuo metu Rusijoje žemiau skurdo ribos gyvena apie 30 milijonų žmonių. Tik nelyginkime su Lietuva, nes iš Rusijos yra išvaryta daug labdaringų organizacijų ir gyventojai dar po metų gali neberasti nei padėvėtų drabužių, nei maisto. Kalbu apie skurdžiausiai gyvenančius.
Visko gali atsitikti. Pabėgėliai gali plūstelėti ir iš Rusijos. Ar tas V.Mazuronio inicijuotas valdančiųjų susitarimas nepriimti daugiau pabėgėlių kažkaip padėtų? Ar tada nebūtų gėda kreiptis į ES ir prašyti jų pagalbos statant pabėgėliams stovyklas?
Suprantama, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas trenks žaibu ir ES vadovams. Ta proga būtų galima pradėti kelti klausimus dėl nacionalinės politikos viršenybės sprendžiant kai kuriuos socialinius bei kultūrinius klausimus, tarkime, apibrėžiant šeimos sąvoką.
Štai Jungtinėse Valstijose kiekviena valstija turi teisę pati nuspręsti, taikyti ar ne mirties bausmę, vienoje myriop pasiunčia pajungę elektrą, kitoje – suleidžiant mirtinas injekcijas. Vienoje valstijoje legalizuoti lengvi narkotikai, kitose už tai galima sėsti į kalėjimą.
Iki praėjusių metų vidurio iš 50 JAV valstijų tik 37 buvo įteisintos vienalyčių santuokos. Tai rodo, kad visuomenė tokį sprendimą brandino labai ilgai ir ėjo link jo skirtingais keliais, pradžioje įteisinę tik partnerystę. Europa visada buvo konservatyvi ir jautri paprotinei teisei.
Tačiau rimtos diskusijos ir susitarimo Lietuvai svarbiais klausimais nematyti. Tik tušti partijų susitarimai ir gąsdinimai.
O kokią savo saugumo ir ekonominės gerovės politiką Lietuva vykdys, jeigu po britų iš ES nutars trauktis Nyderlandai, Prancūzija, Italija? Į šiuos ir kitus klausimus gali tekti atsakyti labai greitai ir jau naujai vyriausybei.
Ar apie tai savo programose ką nors rašo Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos? Ar euroskeptiko R.Pakso partija bus kviečiama į naują valdančiąją daugumą? Ir ką tai reikštų Lietuvai?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.