Antro referendumo reikalauja daugiau nei milijonas britų

Šeštadienio rytą peticiją dėl antro referendumo surengimo jau buvo pasirašę maždaug 1 mln. 40 tūkst. žmonių, tai yra daugiau nei 10 kartų daugiau negu reikia parašų, kad pasiūlymą svarstytų šalies parlamento žemieji rūmai – Bendruomenių Rūmai. 

Kitas parlamentinio Peticijų komiteto, sprendžiančio, ar peticija turi būti svarstoma parlamente, posėdis vyks ateinantį antradienį. 

Penktadienį Bendruomenių Rūmų atstovė sakė, kad minėtas tinklalapis buvo laikinai išjungtas, nes „neįprastai daug žmonių vienu metu norėjo pasirašyti vieną peticiją“. 

Pagal galiojančią tvarką, vyriausybė reaguoja į visas peticijas, kurias pasirašo daugiau nei 100 tūkst. žmonių. 

Rinkti peticijos parašus – Williamo Oliverio Healey'o idėja. Jis sakė: „Norime, kad būtų įtvirtinta pataisa, kad, jeigu referendume nugalėjusios pusės persvara yra mažesnė nei 60 proc., o rinkėjų aktyvumas mažesnis nei 75 proc., tokiu atveju turėtų būti rengiamas kitas referendumas“.

„Mes, pasirašiusieji, raginame Jos Didenybės Vyriausybę įtvirtinti tokią taisyklę: jeigu už šalies išstojimą ar tolesnę narystę balsuoja mažiau nei 60 proc. žmonių, esant mažesniam nei 75 proc. rinkėjų aktyvumui, turi būti rengiamas naujas referendumas“, – rašome peticijos tekste. 

Peticiją pasirašiusiųjų išsidėstymas žemėlapyje rodo, kad dauguma jų yra iš didžiųjų Anglijos miestų, o daugiausia – iš Londono, kurio gyventojai paskelbė savą peticiją, kuria raginamas meras Sadiqas Khanas paskelbti sostinę nepriklausomą nuo Jungtinės Karalystės ir prašytis priėmimo į Europos Sąjungą. 

Ketvirtadienio referendume rinkėjų aktyvumas siekė 72 proc., o skirtumas tarp norėjusiųjų pasilikti ir pasitraukti iš Sąjungos labai nežymus. Už pasitraukimą balsavo 52 proc., o norą likti Sąjungoje išreiškė 48 proc. rinkėjų.

Tačiau jau kitą dieną po referendumo dalis britų tikino pakeitę savo nuomonę ir norintys likti ES. „Mes tikrai balsuotume kitaip, nes akivaizdu – dabar pasirodo faktų ir mūsų akys prabudo, nors, tiesą sakant, jausmas, kad kiti jas prabudino, ir dabar matome, kas dedasi“, – kitą dieną po balsavimo sakė viena britė.

Nepatenkintųjų balsai vis garsesni. Britai surengė piketą prie parlamento rūmų.

„Nenorima palaikyti santykių su Europa, norima būti tik tarp britų. Šių laikų visuomenės požiūris neturėtų būti toks“, – pabrėžia protestuojančioji. 

Interneto puslapis, kur galima teikti peticijas parlamentui, neatlaikė antplūdžio tų, kurie nori pasirašyti kreipimąsi rengti naują referendumą.

Peticijoje pasisakoma prieš D. Britanijos pasitraukimą iš ES. Juk ketvirtadienio verdiktas formaliai ne privalomas, o tik patariamasis.

O ir antai Airija kartojo net du referendumus, o Graikija pernai pasielgė priešingai negu referendume dėl taupymo nusprendė rinkėjai. Bet Didžioji Britanija vargu ar gali tikėtis antrojo šanso. Mažai tikėtina, kad būtų rimtai svarstoma antrojo referendumo galimybė.

Ar dėl įsitikinimų, ar tiesiog dėl nutrūktgalviškumo, bet sprendimas priimtas, ir Europos sostinės sako, kad vykdyti jį reikia kuo greičiau, net jei tai reikš, kad bendriją palieka šalis, sudaranti šeštadalį jos ekonomikos. Tokią kainą daugelis dabar jau buvusių Londono partnerių pasirengę mokėti, kad neprasidėtų domino efektas.

„Tikimės, kad dabar Jungtinės Karalystės vyriausybė kuo sparčiau sprendimą ims vykdyti, kad ir koks skaudus tas procesas. Bet koks delsimas be reikalo pratęstų nežinomybę“, – penktadienį pabrėžė Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude`as Junckeris.

ES narės steigėjos šeštadienį surengė skubias derybas Berlyne. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frank-Walteris Steinmeieris susitiko derybų su kolegomis iš Prancūzijos, Nyderlandų, Italijos, Belgijos ir Liuksembugo ir tariasi, kokiu keliu turėtų pasukti ES, pasitraukus Jungtinei  Karalystei.

Po susitikimo ES šalių steigėjų lyderiai prabilo apie „greitą“ Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES ragindami nedelsti. Tuo tarpu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Marcas Ayraultas pareiškė, kad Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas turi atsistatydinti, o naujasis premjeras turėtų būti paskelbtas „artimiausiu metu“.