Rezoliucija buvo priimta 432 deputatų balsais, o 10 įstatymų
leidėjų susilaikė.
Seimo komisijų pasiūlytame ir pirmuoju skaitymu patvirtintame
rezoliucijos tekste sakoma, kad 1943 metų liepą įvyko nusikalstamų
išpuolių, kuriuos vykdė Ukrainos nacionalistų organizacija (OUN),
Ukrainos sukilėlių armija (UPA) ir nacių „Waffen SS“ divizija
„Galicija“, sudaryta iš ukrainiečių.
Iš viso nuo 1943 iki 1944 metų ukrainiečių nacionalistai
nužudė nuo 30 iki 100 tūkst. lenkų Voluinėje ir rytinėje
Galicijoje, tuometinėse Lenkijos, bet dabar Ukrainai priklausančiose
žemėse.
Didžiausios žudynės, per kurias lenkai buvo kapojami kirviais
ir pjaustomi pjūklais, vyko 1943 metų liepos 11 dieną, kai,
skirtingais duomenimis, Ukrainos sukilėlių armija atakavo nuo 60 iki
šimto lenkų gyvenamųjų vietų.
Tikslus Voluinės žudynių kulminacijos aukų skaičių nėra
žinomas iki šiol.
Tų pačių metų pabaigoje lenkų būriai surengė atsakomąsias
atakas. Iš ukrainiečių pusės, skirtingais duomenimis, žuvo nuo 2
iki 24 tūkst. žmonių.
Naujojoje rezoliucijoje sakoma, kad prisimenant ukrainiečių
nacionalistų nusikaltimus negalima nutylėti lenkų keršto akcijų,
per kurias taip pat buvo liejamas civilių kraujas.
„Nutarime reiškiamas solidarumas su Ukraina, kuri kovoja su
užsienio agresore dėl nepriklausomybės, taip pat pabrėžiama: tik
tiesa yra kelias, vedantis į susitaikymą“, – rašoma dokumente.
Anksčiau šį mėnesį, liepos 7 dieną, Lenkijos Senatas
priėmė rezoliuciją, kurioje 1942–1945 metų Voluinės tragedija
pripažįstama lenkų genocidu.