Turkija jau ne vieną dešimtmetį deda pastangas įstoti į ES, o
neseniai jas vėl atnaujino. Tačiau po liepos 15-ąją mėgino
įvykdyti pučo prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas užsiminė, kad šalyje gali būti atkurta mirties
bausmė, o dėl tokio žingsnio Turkija bemat netektų galimybės
tapti bloko nare.
„Turime pripažinti tikrovę: derybos dėl narystės šiuo metu
yra ne kas kita, o fikcija, – Ch.Kernas sakė Austrijos
žiniasklaidai. – Žinome, kad Turkijos demokratijos standartai
tolimi nuo pakankamų, kad jie pateisintų jos įstojimą.“
Ch.Kernas sakė visuomeniniam transliuotojui ORF, kad ketina
inicijuoti debatus šia tema per Europos Vadovų Tarybos susitikimą
rugsėjo 16 dieną.
Pasak kanclerio, Turkijos ekonomika taip pat toli gražu nesiekia
ES vidurkio ir gerokai neatitinka narystės reikalavimų.
Jeigu Ankara taptų ES bendrosios rinkos dalimi, tai sukeltų
„didelę ekonomikos sumaištį“ Bendrijoje, kuri iki šiol sunkiai
susitvarko po ankstesnio plėtros etapo, per kurį į bloką buvo
priimtos kelios Rytų ir Vidurio Europos valstybės, perspėjo
Ch.Kernas.
ES turėtų ieškoti „naujų alternatyvų“, kad padėtų
Turkijos ekonomikai priartėti prie europinių standartų, sakė jis.
„Ši šalis tebėra svarbi partnerė saugumo ir integracijos
srityse“, – pripažino Ch.Kernas ir pabrėžė Turkijos atliekamą
svarbų vaidmenį tebesitęsiančioje migrantų krizėje.
Kovą Turkija ir ES pasirašė prieštaringai vertinamą sutartį,
pagal kurią Ankara įsipareigojo priimti Graikijos grąžinamus sirus
migrantus mainais į politines ir finansines paskatas.
Turkijai buvo pažadėta nustatyti bevizį režimą, skirti
milijardus eurų pagalbos ir paspartinti derybas dėl narystės
Europos Sąjungoje.
Ch.Kernas sakė nemanantis, kad sutartis dėl pabėgėlių žlugs,
jeigu bus nutrauktos derybos dėl narystės Bendrijoje.
„Ekonomikos atžvilgiu esame pranašesni. Turkija priklausoma
nuo mūsų“, – pridūrė jis.
Anksčiau šią savaitę Ch.Kernas sakė nenusileisiantis Turkijos
„bauginimams“, kai didelės Austrijos turkų bendruomenės
radikalūs elementai internetu pagrasino jį nužudyti.