Lenkija liepos pradžioje sugriežtino „mažojo judėjimo“ per
sienas su Ukraina ir vakariniu Rusijos anklavu, kad užtikrintų
didesnį saugumą per Varšuvoje vykusį NATO viršūnių susitikimą
ir Pasaulines jaunimo dienas – didelį katalikų maldininkų
sambūrį, kuriam vadovavo popiežius Pranciškus.
Varšuva trečiadienį vėl atvėrė sieną teisę atvykti be
vizų turintiems Ukrainos gyventojams. Tačiau Lenkijos vidaus
reikalų viceministras Jaroslawas Zielinskis vėliau paaiškino, kad judėjimas per sieną su Kaliningrado sritimis
išliks suvaržytas, nes „priežastys, susijusios su mūsų saugumu,
neišnyko“.
„Neįmanoma numatyti, kad Lenkijai bus įmanoma grąžinti
mažąjį judėjimą per sieną su Rusija“, – sakė jis.
Kai naujienų agentūra AFP susisiekė su Lenkijos vidaus reikalų
ministerija, ši atsisakė pateikti išsamesnių komentarų.
Tarp Lenkijos ir Lietuvos esanti Kaliningrado sritis, turinti apie
1 mln. gyventojų, labai priklausoma nuo prekybos su kaimynėmis. To
anklavos gyventojai dažnai vykdavo į Lenkiją apsipirkti.
Su Kaliningrado sritimi besiribojantys Lenkijos regionai kenčia
dėl didelio nedarbo, tad rusų pirkėjų pinigai, paliekami vietos
parduotuvėse, ilgą laiką gana reikšmingai prisidėdavo prie vietos
ekonomikos.
Statistikos duomenys rodo, kad praeitais metais svečiai iš
Rusijos pasienio rajonuose išleido beveik 300 mln. zlotų (70 mln.
eurų).
Lenkijos pasienio regiono verslininkai sako jau pajutę naujųjų
suvaržymų padarinius.
Gdansko uostamiestyje veikiančio prekybos centro „Baltic
Gallery“ direktorius Marcinas Lukasiewiczius sakė, kad praeitą savaitgalį pirkėjų iš
Kaliningrado srities buvo apie 40 proc. mažiau.