Dešinieji Vengrijos politikai pastaraisiais metais buvo vieni garsiausiai prieš migrantų antplūdį pasisakiusių Europoje.
Šalies premjeras Viktoras Orbanas svaidėsi įspėjimais, kokį pavojų keltų į šalį atvykstantys sirai.
O žodžius valdžia greitai palydėjo ir darbais – nuo kaimyninės Serbijos atsitvėrė spygliuotos vielos tvora, turėjusia sulaikyti vadinamuoju Balkanų koridoriumi nuo Graikijos iki Vokietijos keliaujančius svetimšalius.
Kurį laiką tvora ir prie jos sutelktos kariškių pajėgos sugebėjo atbaidyti migrantus, o jų srautas nukrypo į kitas šalis.
Tiesa, neilgai. Pavieniai sirai vis dar mėgina patekti į Vengriją. Todėl saugumo pajėgos ėmėsi naujos taktikos – ant šalis skiriančios tvoros prikabinėjo kaliausių.
Iš daržovių, vamzdžių, maišų, kviečių ir kitų objektų pagamintų baidyklių nuotraukas socialiniame tinkle „Twitter“ paviešino žurnalistas Szabolcsas Panyi.
Bet pačias nuotraukas tikriausiai padarė pasienio pareigūnai, nes taip arti tvoros paprastiems vengrams prieiti neleidžiama.
Žurnalisto teigimu, galima sakyti, kad kaliausių sistema veikia. Neva tose pasienio zonose, kuriose ant tvoros buvo sukabintos kaukės, pastaruoju metu iš Serbijos neatklydo nė vienas pabėgėlis.
„Kaukės išskobtos iš cukrinio runkelio. Per keturias savaites – nė vieno migranto“, – rašė socialiniuose tinkluose nuotraukomis pasidalinę žmonės.
Pernai į Vengriją atvyko per 400 tūkst. migrantų.
Šalis kol kas atsisakė prisijungti prie Europos Sąjungos privalomo perkėlimo programos, o dėl jai priskirtų pabėgėlių kvotų ruošiasi rengti referendumą.
Be to, nemažai svetimšalių vis dar glaudžiasi ir kitoje tvoros pusėje. Serbijos pasienyje įsikūrusiose stovyklose gyvena tūkstančiai afganistaniečių ir sirų.
Kasdien gerai ginkluoti Vengrijos pasienio pareigūnai įleidžia tik 30 prieglobsčio ieškančių atvykėlių, bet žmogaus teisių aktyvistai piktinasi, kad toks skaičius yra per mažas.