Nutekintame dokumente taip pat tvirtinama, neva Ankara pastaruoju metu taip sustiprino ryšius su šiomis grupuotėmis, kad „tapo centru islamistų grupuotėms Artimųjų Rytų regione, nes nuo 2011 metų palaipsniui islamizavo Ankaros vidaus ir užsienio reikalų politiką“.
Remiantis dokumentu, ketvirtadalis Vokietijos piliečių, keliavusių į Siriją prisijungti prie „Islamo valstybės“ ar kitos džihadistų grupuotės, buvo turkų kilmės.
Santykiai tarp Vokietijos ir Turkijos pablogėjo šiais metais, Vokietijos parlamentui pripažinus, kad 1915 metais Turkijos Osmanų imperijos vykdytos armėnų žudynės yra genocidas.
Be kita ko, santykiai pablogėjo ir po sužlugdyto karinio liepos 15-osios perversmo Turkijoje, kurio organizavimu Ankara kaltina JAV gyvenantį islamistų pamokslininką Fethullah Guleną. Vokietija pasmerkė pastangas karinėmis priemonėmis užgrobti valdžią, tačiau sunerimo, kad Turkijos vykdomas F.Guleno šalininkų valymas plinta ir į Vokietijos miestus. Pavyzdžiui, Vokietijoje esančiose turkiškose mečetėse skaitomi F.Guleną kaltinantys pamokslai, kuriuos atsiuntė religinės Ankaros institucijos.
