Nutekintame dokumente taip pat tvirtinama, neva Ankara
pastaruoju metu taip sustiprino ryšius su šiomis grupuotėmis, kad
„tapo centru islamistų grupuotėms Artimųjų Rytų regione, nes nuo
2011 metų palaipsniui islamizavo Ankaros vidaus ir užsienio reikalų
politiką“.
Remiantis dokumentu, ketvirtadalis Vokietijos piliečių,
keliavusių į Siriją prisijungti prie „Islamo valstybės“ ar kitos
džihadistų grupuotės, buvo turkų kilmės.
Santykiai tarp Vokietijos ir Turkijos pablogėjo šiais metais,
Vokietijos parlamentui pripažinus, kad 1915 metais Turkijos Osmanų
imperijos vykdytos armėnų žudynės yra genocidas.
Be kita ko, santykiai pablogėjo ir po sužlugdyto karinio liepos
15-osios perversmo Turkijoje, kurio organizavimu Ankara kaltina
JAV gyvenantį islamistų pamokslininką Fethullah Guleną. Vokietija pasmerkė pastangas karinėmis
priemonėmis užgrobti valdžią, tačiau sunerimo, kad Turkijos
vykdomas F.Guleno šalininkų valymas plinta ir į Vokietijos
miestus. Pavyzdžiui, Vokietijoje esančiose turkiškose mečetėse
skaitomi F.Guleną kaltinantys pamokslai, kuriuos atsiuntė
religinės Ankaros institucijos.