A.Merkel komentarai pasirodė tuo metu, kai santykiai tarp
Vokietijos ir Turkijos yra itin įtempti, o šalyje sklando nerimas,
kad nesutarimai dėl vidaus politikos Turkijoje gali išsilieti ir
Vokietijos gatvėse.
Ankara supyko dėl to, kad Vokietijos parlamentas birželį
priėmė rezoliuciją, kuria per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų
imperijoje vykusios armėnų žudynės buvo pripažintos genocidu. Be
to, Turkija šiurkščiai atsikirto į pastabas dėl griežtų
priemonių taikymo prieš perversmo organizatorius ir piktinosi, kad
nesulaukė pakankamai paramos iš Vakarų.
Vokietijoje gyvena beveik 3 milijonai iš Turkijos kilusių
žmonių.
„Tikimės, kad ilgai Vokietijoje gyvenantys turkų kilmės
žmonės bus lojalūs mūsų šaliai“, – A.Merkel citavo
dienraštis „Ruhr Nachrichten“.
„Mėginame išklausyti ir suprasti visas jų problemas“, –
pridūrė ji ir pažymėjo, kad vyriausybė „palaiko artimą ryšį
su imigrantų organizacijomis“.
Liepos 31 dieną Kelne į masinį mitingą susirinko apie 40
tūkst. žmonių, kurie pasmerkė nepavykusį pučą bei išreiškė
paramą Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui. Šis pagarbos demonstravimas, nors ir taikus,
sukėlė nuogąstavimų kai kuriems Vokietijos piliečiams.
A.Merkel sakė, kad kiekvienas Vokietijos gyventojas turi
nuomonės ir demonstracijų laisves, tačiau jie privalo taikiai
reaguoti į nuomonių skirtumus.
Nors jos dabartinė koalicija palengvino dvigubos pilietybės
gavimo tvarką, A.Merkel teigė nebesiruošianti toliau jos
liberalizuoti.