Ksenofobinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), pirmą kartą dalyvavusi rinkimuose į Meklenburgo-Pomeranijos žemės parlamentą, surinko 22 proc. balsų, rodo negalutiniai duomenys.
A.Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) gavo kiek mažiau nei 20 proc. balsų, ir tai yra blogiausias šios politinės jėgos pasirodymas rinkimuose šioje šiaurės rytinėje Vokietijos žemėje.
Pirmoji vieta atiteko socialdemokratams, surinkusiems apie 30 proc. balsų.
AfD sąrašo lyderis Leifas-Erikas Holmas pareiškė, kad tai „įspūdingas rezultatas jaunai partijai“. Po sekmadienio rinkimų AfD atstovai dirbs kaip opozicinė jėga devyniuose iš šešiolikos regioninių parlamentų.
„Labiausiai džiugina tai, kad aplenkėme A.Merkel CDU. Galbūt tai yra A.Merkel darbo kanclerės poste pabaigos pradžia“, – sakė jis.
Nors šis buvusios komunistinės Rytų Vokietijos regionas yra skurdžiausia ir mažiausiai gyventojų turinti Vokietijos žemė, ji simboliškai svarbi, nes čia yra kanclerės rinkimų apygarda Štralzundas.
Sekmadienio balsavimas ir po dviejų savaičių Berlyne vyksiantys rinkimai laikomi svarbiu barometru prieš ateinančiais metais numatytus visuotinius rinkimus.
Neabejojama, kad vienas opiausių būsimos rinkimų kampanijos klausimų bus lygiai prieš metus A.Merkel priimtas sprendimas įsileisti į šalį dešimtis tūkstančių migrantų iš Sirijos ir kitų konfliktų krečiamų šalių.
Iš pradžių kanclerė sulaukė pagyrų už šį drąsų sprendimą, bet ilgainiui optimizmas ėmė blėsti stiprėjant būgštavimams, ar didžiausia Europos ekonomika sugebės sėkmingai integruoti migrantus, kurių vien tik pernai atvyko milijonas.
A.Merkel namuose užgriuvo griežtos kritikos lavina, o nepasitenkinimą jos politika pabėgėlių atžvilgiu reiškia net jos sąjungininkai konservatoriai.
CDU generalinis sekretorius Peteris Tauberis sakė, kad sekmadienį vykusio balsavimo rezultatai yra „kartūs“, ir pripažino, kad rinkėjai „norėjo pasiųsti protesto signalą“.
