Ksenofobinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), pirmą
kartą dalyvavusi rinkimuose į Meklenburgo-Pomeranijos žemės
parlamentą, surinko 22 proc. balsų, rodo negalutiniai duomenys.
A.Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) gavo kiek
mažiau nei 20 proc. balsų, ir tai yra blogiausias šios politinės
jėgos pasirodymas rinkimuose šioje šiaurės rytinėje Vokietijos
žemėje.
Pirmoji vieta atiteko socialdemokratams, surinkusiems apie 30
proc. balsų.
AfD sąrašo lyderis Leifas-Erikas Holmas pareiškė, kad tai
„įspūdingas rezultatas jaunai partijai“. Po sekmadienio rinkimų
AfD atstovai dirbs kaip opozicinė jėga devyniuose iš šešiolikos
regioninių parlamentų.
„Labiausiai džiugina tai, kad aplenkėme A.Merkel CDU. Galbūt tai yra A.Merkel darbo kanclerės poste pabaigos pradžia“,
– sakė jis.
Nors šis buvusios komunistinės Rytų Vokietijos regionas yra
skurdžiausia ir mažiausiai gyventojų turinti Vokietijos žemė, ji
simboliškai svarbi, nes čia yra kanclerės rinkimų apygarda
Štralzundas.
Sekmadienio balsavimas ir po dviejų savaičių Berlyne vyksiantys
rinkimai laikomi svarbiu barometru prieš ateinančiais metais
numatytus visuotinius rinkimus.
Neabejojama, kad vienas opiausių būsimos rinkimų kampanijos
klausimų bus lygiai prieš metus A.Merkel priimtas sprendimas
įsileisti į šalį dešimtis tūkstančių migrantų iš Sirijos ir
kitų konfliktų krečiamų šalių.
Iš pradžių kanclerė sulaukė pagyrų už šį drąsų
sprendimą, bet ilgainiui optimizmas ėmė blėsti stiprėjant
būgštavimams, ar didžiausia Europos ekonomika sugebės sėkmingai
integruoti migrantus, kurių vien tik pernai atvyko milijonas.
A.Merkel namuose užgriuvo griežtos kritikos lavina, o
nepasitenkinimą jos politika pabėgėlių atžvilgiu reiškia net jos
sąjungininkai konservatoriai.
CDU generalinis sekretorius Peteris Tauberis sakė, kad sekmadienį vykusio balsavimo rezultatai yra „kartūs“,
ir pripažino, kad rinkėjai „norėjo pasiųsti protesto
signalą“.