Minint Katalonijos nacionalinę šventę šimtai tūkstančių žmonių sekmadienį Barselonoje ir kituose regiono miestuose surengė eitynes.
Iš viso, policijos duomenimis, miestų gatvėmis žingsniavo 800 tūkst. demonstrantų, o vien Barselonoje jų buvo 540 tūkst.
Nacionalinė Katalonijos siena kasmet tampa proga nepriklausomybės siekiantiems aktyvistams išreikšti nuomonę.
Tiesa, šiais metais jų susirinko gerokai mažiau nei 2015-aisiais: pernai Nepriklausomybės judėjimas nacionalinės šventės proga buvo mobilizavęs 1,4 mln. žmonių.
Žmonės mojavo raudonomis-geltonomis regiono vėliavomis, daugelis vilkėjo marškinėlius su užrašu „Pasiruošę“ katalonų kalba.
Katalonijos nepriklausomybės judėjimo lyderis Carlesas Puidgemontas tikino, kad yra pasiryžęs surengti teisiškai įpareigojantį referendumą dėl nepriklausomybės jau kitąmet.
2014-aisiais katalonai buvo surengę neįpareigojantį balsavimą.
Jame per 80 procentų balsavusiųjų buvo už atsiskyrimą nuo Ispanijos.
Bet šiame referendume dalyvavo tik šeštadalis balso teisę turinčių katalonų.
Apklausos rodo, jog didžioji dalis katalonų norėtų, kad būtų surengtas referendumas dėl nepriklausomybės. Vis dėlto regiono gyventojai ne tokie vieningi atsiskyrimo nuo Ispanijos klausimu – apklausos rodo, kad separatistų ir norinčiųjų pasilikti gretos dabar yra beveik apylygės.
7,5 mln. gyventojų turinčiame ekonomiškai stipriame regione Ispanijos šiaurės rytuose nepriklausomybės šalininkai jau daug metų siekia teisiškai įpareigojančio referendumo dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos.
Tačiau tam priešinasi centrinė vyriausybė Madride.
Ji gąsdina katalonus, kad nepriklausomą Kataloniją išspirs Europos Sąjunga ir neleis naudotis euru.
Katalonai šimtmečius jaučiasi engiami Madrido.
Nepasitenkinimą didina ekonominė krizė Ispanijoje: palyginti turtinga Katalonija savo mokesčiais remia skurdesnius šalies regionus.
