Glazgo Stratklaido universiteto profesorius Johnas Curtice'as išanalizavo daugybę
visuomenės apklausų rezultatų po birželio 23 dienos referendumo,
kuriame 52 proc. gyventojų pasisakė už išstojimą iš ES.
„Mes liekame susiskaldę ir po trijų mėnesių – labai mažai
kas pakeitė nuomonę“, – sakė jis per spaudos konferenciją
Londone.
Profesorius taip pat atskleidė, kad dabar žmonės savo
lūkesčius sieja su referendumo kampanijos metu duotais pažadais
pažaboti imigraciją ir Nacionalinei sveikatos apsaugos sistemai
skirti lėšas, dabar atitenkančias Briuseliui.
„Prieš referendumą daugiau nei pusė visuomenės tikėjosi,
kad po „Brexit“ imigracijos lygis sumažės, – sakė J.Curtice.
– Dabar šis skaičius sumažėjo iki 45 proc.“.
Paklausti, kokius lūkesčius sieja su išstojimu iš ES, dauguma
britų paminėjo laisvo judėjimo pabaigą ir išlikimą bendrojoje
rinkoje.
„Atsiradęs apetitas tam tikram kompromisui (dėl prieigos prie
bendrosios rinkos) ir tam tikrai imigracijos kontrolei“, – sakė
jis.
Europos lyderiai, tarp jų ir Europos Komisijos vadovas Jeanas-
Claude'as Junckeris sako nepritarsią
pagrindinio ES principo – žmonių judėjimo laisvės –
apribojimams jokioje sutartyje, kuri leistų Britanijai išsaugoti
prieigą prie bendrosios rinkos.
Ministrės pirmininkės Theresa May vyriausybėje
yra „griežto“ išstojimo iš ES, nutraukiant visus ryšius su
Bendrijos institucijomis, šalininkų, tačiau yra ir tokių, kurie
norėtų pasitraukti „švelniai“, išsaugant prieigą prie
bendrosios rinkos.
Th.May iki metų pabaigos sako neketinanti inicijuoti Didžiosios
Britanijos išstojimo iš ES procedūros.
Aktyvavus Lisabonos sutarties 50 straipsnyje numatytą
procedūrą, prasidės Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES
dvejų metų etapas.