Lenkai sukilo dėl abortų įstatymo

Nors valdančioji dešiniojo sparno partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) siekia uždrausti abortus, jos lyderiai puikiai žino, kad dauguma lenkų palaiko šiuo metu galiojantį įstatymą.

1993 metais išleistas dabar galiojantis įstatymas draudžia bet kokį nėštumo nutraukimą, išskyrus atvejus, kai moteris pastoja po išprievartavimo ar dėl kraujomaišos, taip pat kai dėl nėštumo kyla grėsmė moters sveikatai arba vaisius yra smarkiai apsigimęs.

Šią savaitę savaitraščio „Newsweek Polska“ paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad 74 proc. lenkų nori, jog likgų galioti dabartinis įstatymas.

Tačiau abortų priešininkai, palaikomi Bažnyčios, Seimui pateikė piliečių iniciatyva parengtą įstatymo projektą, numatantį, kad abortas bus leidžiamas tik gelbėjant motinos gyvybę.

Įstatymo projekte taip pat numatyta sugriežtinti nuo dvejų ir penkerių metų maksimalią įkalinimo bausmę asmenims, atliekantiems abortus.

Juo taip pat siūloma skirti įkalinimo bausmes abortą pasidariusioms motinoms, nors teisėjai gali ir atsisakyti jas bausti.

Lenkijoje didelę įtaką turinti Katalikų Bažnyčia palaimino šią iniciatyvą anksčiau šiais metais, tačiau vyskupai nepalaiko sąlygos dėl moterų įkalinimo.

Dėl pasiūlymo, kurį Europos Taryba pavadino „rimtu moterų teisių pažeidimu“, per šalį nusirito demonstracijų banga ir buvo siūloma liberalizuoti įstatymą bei suteikti moterims pasirinkimo laisvę.

Lenkijoje, turinčioje 38 mln. gyventojų, kasmet atliekama mažiau nei 2 tūkst. legalių abortų, bet feministinių organizacijų duomenys rodo, kad 100–150 tūkst. moterų ryžtasi nelegaliam abortui šalyje arba dėl nėštumo nutraukimo kreipiasi į klinikas užsienyje.

Įstatymo projektą dėl abortų uždraudimo parašais palaikė beveik pusė milijono lenkų, nors pakanka 100 tūkst. parašų, kad piliečių iniciatyva parengtas įstatymo projektas būtų svarstomas parlamente.

Be to, priėmus šį griežtą įstatymą valstybės ir vietinė valdžia turėtų ne tik bausti asmenis, atliekančius abortą, bet ir padėti moterims ir šeimoms, auginančioms neįgalius ar po išprievartavimo arba incesto gimusius vaikus.

„Tikimės, kad įstatymas bus priimtas kaip įmanoma greičiau ir įsigalios iki šių metų pabaigos“, – AFP sakė gyvybės saugojimo aktyvistė Sylwia Zborowska (Silvija Zborovska).

Ji turi priežasčių to tikėtis, nes PiS, dar būdama opozicijoje, yra palaikiusi panašią iniciatyvą, kuri galiausiai žlugo.

Tačiau visuomenės palaikymo trūkumas privertė valdančiąją PiS partiją atsargiai vertinti įstatymo projektą, kuriuo būtų kone visiškai uždrausti abortai, o partijos nariai greičiausiai balsuos pagal savo įsitikinimus.

Nors dabartinio parlamento sudėtis gyvybės saugojimo aktyvistams palieka nedaug vilties, jie nepasiduoda.

Jie įkūrė komitetą „Saugokit moteris“ ir pateikė parlamentui iniciatyvą, kuri leistų abortus iki 12 nėštumo savaitės. Ją parašais palaikė 215 tūkst. gyventojų.

Seimas taip pat svarstys kelių parlamento narių siūlymą suvaržyti galimybes naudoti in vitro apvaisinimą (IVF), kai kiaušinėlis yra apvaisinamas ne moters kūne, o embrionas patalpinamas į jos gimdą.

Šiuo įstatymu būtų uždrausta užšaldyti embrionus, kurie, anot palaikančiųjų įstatymo projektą, yra žmonės nuo pat apvaisinimo momento.

Taip pat būtų leista vienu metu apvaisinti tik vieną kiaušinėlį, taigi smarkiai sumažėtų galimybių sėkmingam nėštumui.