Naujausios apklausos rodo, kad daugiau galimybių švęsti pergalę dabar turi vyriausybės palaikoma kvotų priešininkų stovykla, kuri ragina neigiamai atsakyti į referendumo klausimą: „Ar norite, kad ES galėtų įvesti privalomą užsienio piliečių perkėlimą į Vengriją net ir be Nacionalinės Asamblėjos pritarimo?“
Tiesa, jei į balsavimo apylinkes ateis mažiau nei 50 proc. rinkėjų, referendumas bus laikomas neįvykusiu.
Briuselio tikinimu, jo baigtis ir taip nėra labai svarbi.
Mat Europos Komisija patikino, kad vengrų balsavimas – priešingai, negu tikina premjeras Viktoras Orbanas, – niekaip nepaveiks susitarimo perkelti pabėgėlius.
Praėjusiais metais daugumos ES narių patvirtintas planas siekia palengvinti Graikijos ir Italijos – šalių, per kurias į žemyną iš Vidurinių Rytų atvyksta daugiausia migrantų, – naštą.
Tačiau Vidurio ir Rytų Europos šalys aršiai priešinasi privalomoms perkėlimo kvotoms.
Vengrija, per kurią pačią pernai pražygiavo daugiau nei 400 tūkst. migrantų, iki šiol nepriėmė nė vieno pabėgėlio pagal ES susitarimą.
Kovos smaigalyje – ministras pirmininkas V.Orbanas. Imigraciją nuodais vadinantis politikas praėjusią savaitę pasiūlė į Europą plūstančius svetimšalius apgyvendinti milžiniškame pabėgėlių mieste neramumų siaubiamoje Libijoje.
„Man patinka mūsų šalis ir nenoriu, kad ji pasikeistų, nes kažkas iš išorės taip liepė“, – praėjusią savaitę interviu porino politikas.
Prieš referendumą Vengrijos gatvėse vyriausybė iškabino gąsdinančius plakatus, bylojančius apie teroro ir nusikalstamumo grėsmę.
„Ar žinote, kad nuo migrantų krizės Europoje padaugėjo priekabiavimo prie moterų atvejų?“ – tokiais šūkiais V.Orbano vyriausybė skatina tautiečius nepritarti referendumo klausimui.
Gąsdinimai veikia. 82 proc. šiemet „Pew Research Center“ apklaustų vengrų teigė manantys, kad migrantai yra našta, nes iš piliečių atima darbo vietas ir socialines išmokas.
Apklausa taip pat parodė, kad trys ketvirtadaliai mano, jog atvykėliai padidins teroro aktų grėsmę.
Tiesa, vyriausybės politika sulaukia ir pasipriešinimo. Opozicija, žmogaus teisių gynėjai ir nevyriausybinės organizacijos skatina boikotuoti referendumą.
O judėjimas „Dviuodegio šuns partija“ kovoja satyra.
Jo atstovai Budapešto gatvėse iškabino plakatus, parodijuojančius vyriausybės kampaniją: „Ar žinote, kad statistinis vengras per gyvenimą pamato daugiau neatpažįstamų skraidančiųjų objektų nei pabėgėlių?“
Pokštininkams vengrai suaukojo jau 100 tūkst. eurų. Bet tai ašaros, palyginti su 12 mln. eurų siekiančiu vyriausybės reklaminės kampanijos biudžetu.
Tiesa, Budapeštas viena ranka baido atvykėlius, o kita juos kviečia. Tačiau tik tokius, kurie gali už tai susimokėti.
Vengrija, kaip ir kelios kitos Europos šalys, ne ES piliečiams siūlo leidimus gyventi šalyse ir bevizį režimą Šengeno zonoje mainais už tai, kad šie nusipirks 300 tūkst. eurų vertės vyriausybės obligacijų. 2013 metais prasidėjusi programa tokiu būdu jau prisiviliojo 3,6 tūkst. užsieniečių.
