EP komitetas rimtai susirūpinęs dėl „staigaus Kremliaus
inspiruotų veiksmų, įskaitant dezinformaciją ir propagandą,
pagausėjimo Europoje“ siekiant sukelti abejonę demokratinėmis
vertybėmis ir valstybingumu, skaldyti ES vienybę, silpninti ES ir
NATO bendradarbiavimą, paralyžiuoti sprendimų priėmimą bei
diskredituoti ES institucijas.
EP nariai pripažįsta, kad Rusijos valdžia propagandos tikslams
agresyviai naudojasi specialiais fondais, žiniasklaida (pvz., RT,
„Sputnik“), mokslinėmis, visuomeninėmis ir religinėmis
organizacijomis, taip pat socialinėmis medijomis ir interneto
„troliais“. Jie susirūpinę dėl to, kad ES viduje yra šaltinių,
platinančių priešišką užsienio šalių propagandą, taip pat Kremliaus
finansuojamų politinių partijų ir organizacijų. Savo ruožtu
komitetas susirūpinęs teroristinės grupuotės „Islamo valstybės“ propaganda, ypač
ta, kuri skleidžiama socialiniuose tinkluose ir skirta jaunimui
pritraukti.
ES institucijos raginamos susitarti dėl propagandos ir
dezinformacijos apibrėžčių kartu su žiniasklaidos atstovais ir
ekspertais, taip pat užtikrinti geresnį veiksmų koordinavimą ir
informacijos mainus tarp ES ir jos valstybių, NATO ir Jungtinių
Tautų struktūrų bei nevyriausybinių organizacijų. Atkreipdami
dėmesį į „agresyvius Rusijos veiksmus“ kibernetinėje erdvėje
naudojantis tarptautinės teisės spragomis, europarlamentarai
skatina geriau užtikrinti ES ir jos šalių informacinių sistemų
saugumą.
Rezoliucijos projekte pažymima, kad Kremlius skelbiasi laikąs
kai kurias Europos valstybes priklausančiomis „Rusijos įtakos
sferai“, tuo menkindamas jų suverenumą. Pasak EP narių, viena
pagrindinių Kremliaus strategijų yra „manipuliuojant istorinių
įvykių interpretacijomis teisinti savo veiksmus ir geopolitinius
interesus“. EP komitetas ragina skirti daugiau dėmesio visuomenės
švietimui apie komunistinių režimų nusikaltimus ir jų
dokumentavimui.
Pritardami ES strateginės komunikacijos veiksmų planui,
europarlamentarai ragina pasiūlyti teisinių priemonių, kurios
leistų veiksmingiau kovoti su dezinformacija ir propaganda. Kartu
siūloma persvarstyti biudžetą ir sustiprinti ES paramą laisvai
žiniasklaidai, skirtai Rusijos ir aplinkinių šalių gyventojams,
taip pat šių šalių nevyriausybinėms organizacijoms. Kita vertus,
europarlamentarų įsitikinimu, „kovodami su propaganda pasitelkę
propagandą, pasiektume priešingų rezultatų“, todėl svarbu paneigti
melą, o kartu skleisti teigiamą žinią.
Rezoliucijos projektui pritarė 31 EP Užsienio reikalų komiteto
nariai, nepritarė 8, o susilaikė 14. Visas Parlamentas dėl jos
ketina balsuoti lapkričio 21-24 d. Strasbūre rengiamoje plenarinėje
sesijoje.
