„Atėjo diena šią tiesą pasakyti“, – pareiškė
F.Hollande'as, pirmąkart per savo kadenciją apsilankęs buvusioje
pagrindinėje internuotų čigonų stovykloje Montrej Belė,
esančioje vidurio Prancūzijoje.
„(Prancūzijos) Respublika pripažįsta internavimo sukeltas
keliautojų kančias ir pripažįsta, kad yra už tai atsakinga“,
– pridūrė prezidentas.
Romai Holokausto metais buvo žiauriai persekiojami, panašiai
kaip žydai. Įvairūs šaltiniai pateikia skirtingus nužudytų
čigonų skaičius – nuo 220 tūkst. iki pusės milijono.
Viši režimu vadinama po Prancūzijos pasidavimo Vokietijai 1940
m. Prancūzijoje suformuota vyriausybė, valdžiusi dalį šalies
teritorijos, bet faktiškai pavaldi naciams
Ji žlugo 1944 m. pabaigoje, kai sąjungininkų pajėgos užėmė
Prancūziją, o generolas Charles'ias de Gaulle'is
sudarė laikinąją vyriausybę.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
31 stovykloje buvo laikoma tarp 6–6,5 tūkst. romų; didžiausia
stovykla veikė Montrej Belė, kur nuo 1941-ųjų lapkričio ir
1945-ųjų sausio laikyta daugiau kaip 2 tūkst. čigonų.
Montrej Belė stovykloje taip pat buvo laikoma žmonių iš Nanto
miesto, oficialiai įvardytų benamiais.
Dalis romų Prancūzijos stovyklose liko iki 1946 m.
F.Hollande'as taip pat skatino parlamentą panaikinti 1969 m.
priimtą įstatymą, kurį mažumų gynėjai laiko diskriminaciniu.
Šis teisės aktas kildinamas iš 1912 m. priimtų taisyklių,
kuriomis buvo siekiama priversti romus pasirinkti sėslų gyvenimo
būdą. Buvo reikalaujama, kad šie „klajokliai“ turėtų
specialius asmens dokumentus.
1969 metais šios nuostatos pakeistos reikalavimu
„keliautojams“ turėti tam tikrus dokumentus ir kurį nors rajoną
deklaruoti kaip savo gyvenamąją vietą.
Šeštadienio ceremonijoje dalyvavo daugiau kaip 500 žmonių,
tarp jų – keletas išgyvenusiųjų ir internuotųjų palikuonių.