Islandų pasitikėjimą šalies politine ir finansų sistema sukrėtė 2008 m. finansų krizė ir 2016 m. „Panama papers“ skandalas, kuriame minimi keli aukščiausiosios valdžios atstovai.
Po didžiausių protestų šalies istorijoje atsistatydinti iš premjero posto buvo priverstas Progresyviosios partijos atstovas Sigmunduras Davidas Gunnlaugssonas. Po to teko paskelbti pirmalaikius rinkimus, kurie šiandien ir vyksta.
Interneto aktyvistų įkurta ir poetės Birgitta Jonsdottir vadovaujama Piratų partija žada kovoti su korupcija, apsvarstyti prieglobsčio suteikimą JAV šnipui Edwardui Snowdenui ir sumažinti suvaržymus virtualiai valiutai bitkoinui.
Apklausos rodo, kad Nepriklausomybės ir Progresyvioji partijos gali prarasti dabartinę daugumą Altinge, – sakoma, seniausiame pasaulio parlamente. Tai reikštų, kad šioms partijoms tektų ieškotis trečio koalicijos partnerio, norint išlikti valdžioje.
Pergalės atveju Piratų partija sieks suformuoti savo daugumą drauge su dabartine opozicija – Kairiųjų-žaliųjų judėjimu, Socialdemokratų aljansu ir liberalų partija „Šviesi ateitis“.
Spalio 27 d. apklausa parodė, kad dabartinės valdančiosios partijos surinktų 37 proc. balsų, o opozicijos partijos – apie 47 proc.
