Islandų pasitikėjimą šalies politine ir finansų sistema sukrėtė
2008 m. finansų krizė ir 2016 m. „Panama papers“ skandalas, kuriame
minimi keli aukščiausiosios valdžios atstovai.
Po didžiausių protestų šalies istorijoje atsistatydinti iš
premjero posto buvo priverstas Progresyviosios partijos atstovas
Sigmunduras Davidas Gunnlaugssonas. Po
to teko paskelbti pirmalaikius rinkimus, kurie šiandien ir vyksta.
Interneto aktyvistų įkurta ir poetės Birgitta Jonsdottir vadovaujama Piratų partija žada kovoti su
korupcija, apsvarstyti prieglobsčio suteikimą JAV šnipui Edwardui Snowdenui ir sumažinti suvaržymus virtualiai
valiutai bitkoinui.
Apklausos rodo, kad Nepriklausomybės ir Progresyvioji partijos
gali prarasti dabartinę daugumą Altinge, – sakoma, seniausiame
pasaulio parlamente. Tai reikštų, kad šioms partijoms tektų
ieškotis trečio koalicijos partnerio, norint išlikti valdžioje.
Pergalės atveju Piratų partija sieks suformuoti savo daugumą
drauge su dabartine opozicija – Kairiųjų-žaliųjų judėjimu,
Socialdemokratų aljansu ir liberalų partija „Šviesi ateitis“.
Spalio 27 d. apklausa parodė, kad dabartinės valdančiosios
partijos surinktų 37 proc. balsų, o opozicijos partijos – apie 47
proc.