Nepaisant to, politinis nestabilumas gali išlikti, mat
konservatorių silpnai mažumos vyriausybei sunkiai sekasi pritraukti
paramą, kad galėtų priimtų įstatymus priešiškai nusiteikusiame
parlamente.
Po dviejų nepavykusių balsavimų ir mėnesius trukusių bevaisių
bandymų suformuoti koaliciją opozicijos socialistai priėmė
kontroversišką sprendimą susilaikyti nuo balsavimo parlamente
šeštadienio vakarą. Toks jų veiksmas turėtų leisti patvirtinti M.
Rajoy premjeru.
Tai būtų pergalė 61 metų politikui, pagarsėjusiam savo
sugebėjimu išsilaikyti politinėje arenoje.
Laimėjęs 2011 m. rinkimus M. Rajoy buvo priverstas imtis
griežtos taupymo politikos, Ispanija krito į gilią recesiją,
nedarbas pakilo iki 27 proc., o šalies bankams gelbėti iš
finansinės krizės prireikė 41 mlrd. eurų Europos paramos.
Kitaip nei pirmosios kadencijos metu, kai konservatoriai turėjo
absoliučią daugumą ir galėjo ignoruoti opoziciją, dabar parlamente
jie turi tik 137 vietas iš 350 ir turės kliautis kitų partijų
pagalba.
Šią savaitę M. Rajoy kvietė oponentus nepaisyti ideologinių
skirtumų, o suvienyti jėgas ir dirbti išvien dėl pensijų ir
švietimų reformos. Tačiau oponentai skeptiškai vertina tokį
kvietimą. Šeštadienį Madrido gatvėse tikimasi išvysti tūkstančius
protestuotojų prieš M. Rajoy naująją vyriausybę.
Socialistai, antroji didžiausia partija Ispanijos parlamente,
leido suprasti, kad jie neužkirs kelio M. Rajoy suformuoti
vyriausybę ir taip Ispanijai išeiti iš politinės aklavietės.
Nepaisant to, jie žada kovoti prieš jo politiką ir nepatvirtinti
biudžeto. Tai gali reikšti, kad naujoji vyriausybė gyvuos trumpai.
Teigiama, kad ši mažumos vyriausybė turės silpniausią paramą
parlamente nuo 1975 m., kai Ispanijoje buvo atkurta demokratija po
generolo Francisco Franco mirties. Taip pat
nesitikima, kad vyriausybė gyvuos visą ketverių metų kadenciją.