Užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris „iškvietė Turkijos pasiuntinį į
Užsienio reikalų ministeriją“, pranešė ministerijos šaltinis
ir nurodė, kad nors Ankara „turi teisę kovoti su terorizmo
grėsme, bet tai neturėtų tapti pateisinimu nutildyti opoziciją
ar pasiųsti juos už grotų“.
Berlynas jautė „negalįs tylėti“, abi valstybes ir jų
žmnes sieja glaudūs ryšiai.
„Taigi, reikia oficialiai išsakyti vyriausybės poziciją
Turkijos vyriausybei“, – nurodė šaltinis.
Penktadienį abu Liaudies demokratinės partijos (HDP) lyderiai
buvo sulaikyti su kitais devyniais parlamento nariais. Šis žingsnis
žymi, kad Ankaros smarkiai išplėtė griežtas priemones prieš
prokurdiškų pažiūrų politikus po nepavykusio liepos 15-osios
karinio perversmo.
Dvišaliai santykiai tarp Ankaros ir Berlyno po nepavykusio pučo
Turkijoje tapo įtempti, nes Vokietija ne kartą yra išreiškusi
susirūpinimą, kad griežtos priemonės įtariamųjų atžvilgiu
taikomos itin dideliu mastu.
Ketvirtadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino Vokietiją esant viena iš
blogiausių pasaulio šalių, slepiančių „teroristus“. Jis
pareiškė, kad Berlynas neatsakė į prašymus perduoti
įtariamuosius dėl žlugusio perversmo.