„Socialdemokratams SDE ir konservatyviajai IRL partijai
bendradarbiavimas su Reformų partija šioje vyriausybėje baigtas“,
– sakė naujienų agentūrai AFP SDE atstovė Heidi Ojamaa.
Estijos valdančiąją koaliciją 2015 metų balandį 30 vietų
parlamente turinti T.Roivas'o Reformų partija sudarė su
socialdemokratais ir konservatyviąja „Tėvynės“ ir „Res
Publica“ sąjunga (IRL) ir užsitikrino 59 deputatų iš 101
palaikymą.
Pasak Estijos visuomeninio transliuotojo, socialdemokratų lyderis
Jevgenijus Osinovskis mano, kad jo partijos bendradarbiavimo su
Reformų partija žlugimą paskatino ginčai dėl ekonominės,
socialinės, švietimo ir regionų politikos.
Perspėjęs, kad Estija „juda kairiosios koalicijos link ir tai
yra pavojinga“, vidaus reikalų ministras Hanno Pevkuras, Reformų partijos vicepirmininkas , sakė Estijos
visuomeninei televizijai pirmadienį vėlai vakare, kad partijos
valdyba susirinks anksti antradienį aptarti T.Roivas'o
atsistatydinimo.
„Vyriausybė dabar yra žlugusi, SDE ir IRL abi oficialiai
siekia naujų koalicijos derybų su (opozicine) Centro partija jau
šįvakar“, – sakė agentūrai AFP estų politologas Ahto Lobjakas.
Parlamente turinti 27 deputatus Centro partija yra antroji pagal
dydį politinė partija, populiari tarp etninės rusų mažumos šioje
mažoje Baltijos valstybėje.
Ši partija praėjusį savaitgalį išsirinko naują vedlį,
38-erių Juri Ratasą, ir ragina jį tapti ministru
pirmininku.
„Atverti vartai“
J.Ratas pirmininko poste pakeitė 66-erių Edgarą Savisaarą, kuris pasitraukė dėl partijos vidaus konflikto.
Manoma, kad buvęs premjeras palaikęs artimus ryšius su Maskva, ir
tuo sužadinęs Centro partijos populiarumą tarp etninių rusų,
sudarančių ketvirtadalį iš 1,3 mln. Estijos gyventojų.
Tačiau juntami E.Savisaaro ryšiai su Maskva atbaidė
potencialius koalicijos partnerius.
Pasak A.Lobajakas'o „A.Ratas'o išrinkimas Centro pirmininku
atveria vartus“ vyriausybės formavimui.
Jeigu derybos tarp socialdemokratų ir konservatyviosios IRL bei
Centro partijos bus „sėkmingos, tai bus didelis poslinkis šalies
viduje, nes Reformų partija vyriausybėje buvo nuo 2001-ųjų“,
pridūrė jis.
Tačiau A.Lobjakas tvirtina, kad tapęs ministru pirmininku
A.Ratas „laikytųsi dabartinės užsienio politikos“, tai yra,
Estija tvirtai išliktų NATO, Europos Sąjungoje ir euro zonoje.