Be kita ko, Tyrimo įgaliojimų įstatymas įpareigoja
tinklalapius iki vienerių metų saugoti vartotojų veiklos istorijos
duomenis ir prireikus juos pateikti tyrimus vykdančioms teisėsaugos
agentūroms.
Rusijoje besislapstantis buvęs JAV Nacionalinio saugumo
agentūros (NSA) kontraktininkas Edwardas Snowdenas, nutekinęs didelį kiekį slaptų dokumentų,
atskleidusių šios institucijos vykdomą didelio masto internetinį
šnipinėjimą, sakė, kad Britanijos tarnyboms planuojami suteikti
įgaliojimai „žengia toliau negu daugelyje autokratijų“.
„Jungtinė Karalystė ką tik įteisino ekstremaliausią sekimą
per Vakarų demokratijos istoriją“, – sakoma jo „Twitter“
žinutėje.
Naujasis teisės aktas yra pirmoji didelė Britanijos sekimo
įstatymų pataisa per pastaruosius 15 metų. Lapkričio 16 dieną
šis įstatymas buvo priimtas Lordų Rūmų, o kad įsigaliotų, jį
teturi patvirtinti karalienė Elizabeth II.
Premjerė Theresa May šio įstatymo projektą
pateikė svarstyti parlamentui šių metų kovą, kai dar buvo vidaus
reikalų sekretorė. Tuomet ji sakė, kad naujasis teisės yra
„pirmaujantis pasaulyje“ ir kad jis atspindi pasikeitusį
virtualiųjų komunikacijų statusą.
Įstatymas suteikia teisinį pagrindą jau anksčiau galiojusiai,
bet neskaidriai tvarkai – pavyzdžiui, įgaliojimams šnipinėti
kompiuterius ir mobiliuosius telefonus. Taip pat įvedama naujų
saugiklių, kaip antai reikalavimas, kad įgaliojimus vykdyti sekimą
internete turi patvirtinti teisėjas.
Vis dėlto kritikai teigė, kad šis dokumentas, pramintas
„šnipelių chartija“ suteikia įgaliojimus masiškai kaupti
duomenis apie elektroninius laiškus, pokalbius telefonu, SMS žinutes
ir veiklą internete, taip pat atveria galimybę vyriausybės
tarnyboms bet kuriuo momentu prieiti prie šių duomenų. Pasak jų,
ši tvarka pažeidžia esminę teisę į privatumą.
Žmogaus teisių organizacija „Liberty“ apskundė naująjį
įstatymą Europos Teisingumo Teismui (ETT) ir argumentuoja, kad jis
nesuderinamas su žmogaus teises apibrėžiančiais įstatymais.
Tikimasi, kad sprendimas šioje byloje bus priimtas ateinančiais
metais.
„Šnipelių chartijos“ priėmimas parlamente yra liūdna diena
Britanijos laisvei“, – sakė „Liberty“ politikos direktorė
Bella Sankey.
„Prisidengdama kova su terorizmu valstybė įgijo totalitarinio
pobūdžio įgaliojimus sekti – tai labiausiai (asmenų privatumą)
pažeidžianti sistema bet kurioje demokratijoje per žmonijos
istoriją, – pridūrė ji. – Ji turės galimybę beatodairiškai
įsibrauti, įrašinėti ir stebėti visų gyventojų ryšius bei
naudojimąsi internetu.“
Skaitmeninės erdvės teisių aktyvistų organizacijos „Open
Rights Group“ vykdomasis direktorius Jimas Killockas perspėjo, kad naujojo įstatymo poveikis pasijus ne vien
Britanijoje.
„Tikėtina, kad kitos šalys, tarp jų autoritariniai režimai,
pasižymintys bloga žmogaus teisių padėtimi, pasinaudos šiuo
įstatymu pateisinti savo pačių galias įkyriai sekti“, –
aiškino jis.
Įstatymas taip pat padidina galimybes tarnyboms prieiti prie
užšifruoto turinio: pareigūnai turės teisę technologijų
bendrovėms suteikti tokią prieigą, jeigu nusprendžia, kad
dominantis turinys yra „naudotinas“. IT kompanijos baiminasi, kad
šis žingsnis gali atverti tolimesniems abejotiniems įpareigojimams
jų sektoriui.