53 metų politikės išrinkimas beveik nekėlė abejonių, kadangi
būtent šiai septynių narių Federalinės Tarybos ministrei buvo
atėjusi eilė perimti vienerių metų prezidentavimą. Didele dalimi
reprezentacinis prezidento postas, susijęs su atstovavimo užsienyje
funkcija, kasmet skiriamas vis kitam iš septynių Federalinės
Tarybos ministrų.
Aplinkos, transporto, energetikos ir komunikacijų ministerijai
vadovaujančią krikščionę demokratę Federalinėje Asamblėjoje
palaikė 188 iš 207 balsavusiųjų. Tai rodo, kad ji turi stiprų
palaikymą politiškai gana susiskaldžiusioje šalyje.
D.Leuthard, kuri buvo Šveicarijos prezidentė 2010 metais, o 2016
metais dirbo viceprezidente, nuo sausio 1 dienos pakeis ekonominių
reikalų ministrą Johanną Schneiderį-Ammanną iš Liberalų partijos.
Socialistas Alainas Berset perims viceprezidento
postą, kuris leis jam 2018 metais tapti šalies prezidentu.
Iš Argau kantono, kuriame dauguma kalba vokiškai, kilusi
D.Leuthard garsėja savo plačia šypsena. Neseniai vienas šveicarų
dienraštis „Le Temps“ pavadino ją „kovotoja“ ir sunkiai
dirbančiu žmogumi, kuris „nekenčia pralaimėjimo“.
Teisininkės išsilavinimą turinti D.Leuthard nuo 2004 iki 2006
metų vadovavo Šveicarijos Krikščionių demokratų partijai, o 2006
metais tapo ekonomikos ministre.
Pirmą kartą prezidente išrinkta D.Leuthard buvo tik trečia
šį postą užėmusi moteris. Nuo to laiko šis postas buvo atitekęs
dar dviem asmenims.
D.Leuthard perėmė aplinkos, transporto, energetikos ir
komunikacijų ministeriją 2010 metų pabaigoje. Ji yra viena
aktyviausių permainų Šveicarijos energetikos politikoje, siekiant
daugiau panaudoti atsinaujinančius energijos resursus, šalininkų.
Ji palaikė šalies sprendimą po 2011 metų cunamio sukeltos
katastrofos Fukušimos atominėje elektrinėje visiškai atsisakyti
branduolinės energijos, nors neseniai neleido pagreitinti šio
proceso.
D.Leuthard gimtoji kalba yra vokiečių, tačiau ji taip pat kalba
kitomis dviem Šveicarijos kalbomis – prancūzų ir italų.