„Aš nesu nusiteikusi prieš užsieniečius, bet jiems sakau:
jeigu atvykstate į mūsų šalį, nesitikėkite, kad jumis bus
pasirūpinta, kad būsite prižiūrimi sveikatos sistemos ir jūsų
vaikai gaus nemokamą mokslą“, – sakė M.Le Pen.
„Dabar tai jau baigta, atėjo žaidimo pabaiga“, – sakė ji
vienos viešosios nuomonės tyrimų grupės organizuotoje
konferencijoje Paryžiuje.
Kaip rodo visuomenės nuomonės tyrimai, Nacionalinio fronto (FP)
lyderė kitų metų prezidento rinkimuose turėtų likti antra,
tačiau Donaldo Trumpo pergalė jai suteikia naujų
jėgų.
Po konferencijos M.Le Pen naujienų agentūrai AFP patikslino, kad
ji ketina atimti nemokamą švietimą tik iš tų imigrantų, kurie
šalyje gyvena nelegaliai, o ne iš visų užsieniečių.
Tačiau ji taip pat pareiškė, kad bet kuris užsienietis, kuris
nemokėdamas mokesčių Prancūzijoje naudojasi valstybine švietimo
sistema, turės kažkaip prisidėti.
„Mes ruošiamės tausoti savo pastangas ir mūsų nacionalinį
solidarumą varganiausiems, kukliausiems ir neturtingiausiems iš
mūsų“, – M.Le Pen sakė konferencijoje.
Praėjusio mėnesio D.Trumpo triumfo prezidento rinkimuose
įkvėpta FN save laiko pasaulinio pasipriešinimo judėjimo
imigracijai, atsibodusioms senosioms politinėms partijoms ir
globalizacijai dalyve.
Ji nuolat kritikuoja biudžeto galimybes viršijantį Prancūzijos
socialinės apsaugos sistemos lėšų švaistymą užsieniečiams,
tvirtindama, kad pirmenybė turėtų būti teikiama prancūzams.
M.Le Pen ketvirtadienį klaidingai pareiškė, kad bet kuris
vyresnis nei 65 metų asmuo gali atvykti į Prancūziją ir pradėti
reikalauti senatvės pensijos.
Visuomenės apklausos rodo, kad M.Le Pen pateks į gegužę
vyksiančių prezidento rinkimų antrąjį turą, kuriame susirungs su
dešiniosios Respublikonų partijos kandidatu Fancois Fillonu ir patirs pralaimėjimą.
Nors labai retas apžvalgininkas mano, kad ji galėtų perimti
valdžią, pastarųjų metų politiniai pokyčiai buvo sunkiai
prognozuojami, be to negaluojanti Prancūzijos ekonomika ir imigracija
yra tarp labiausiai rinkėjams rūpinčių problemų.
Dar M.Le Pen nori išvesti Prancūziją iš eurozonos ir ragina
surengti referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje.
Nors F.Fillonas taip pat laikosi griežto požiūrio į
imigraciją, žadėdamas ją sumažinti „iki griežto minimumo“ ir
ragindamas atvykėlius prisitaikyti prie prancūzų kultūros.
Jis atmeta „daugiakultūriškumo“ idėją ir tvirtina, kad
Prancūzija privalo ginti savo tradicijas, kalbą ir nacionalinį
identitetą.