Saugumo priemonėms, kurios buvo įvestos po 130 gyvybių
pareikalavusių 2015 metų lapkričio atakų Paryžiuje,
ketvirtadienį turėtų pritarti ir Senatas.
Tai jau penktas nepaprastosios padėties, pagal kurią policija
turi išplėstus įgaliojimus atlikti kratas ir areštuoti asmenis,
pratęsimas.
Per naktinį balsavimą Nacionalinėje Asamblėjoje pratęsimui
pritarė 288 deputatai. Prieš jį nubalsavo 32 deputatai – tik
Kairės frontas, protestuojantys ekologai ir grupelė centro dešinės
respublikonų.
Po šio pratęsimo nepaprastoji padėtis Prancūzijoje bus be
pertraukų galiojusi ilgiausiai nuo 7-ojo dešimtmečio Alžyro karo.
Ji apims ir du prezidento rinkimų ratus balandžio ir gegužės
mėnesiais, taip pat birželį įvyksiančius parlamento rinkimus.
Vyriausybė nurodė padidėjusią džihadistų atakų per rinkimus
riziką.
Prieš parlamentarų balsavimą naujasis vidaus reikalų ministras
Bruno Le Roux pabrėžė, kad Prancūzijai gresia
„itin didelis“ teroristinės atakos pavojus.
Po praėjusio pratęsimo, kuris buvo padarytas po šių metų
Bastilijos paėmimo dienos atakos Nicoje, kur džihadistas tunisietis
minioje sunkvežimiu mirtinai sužalojo 86 žmones, „mes
sužlugdėme ne mažiau kaip 13 atakų, susijusių su maždaug 30
individų“, sakė ministras.
Kadangi artimiausiais mėnesiais tikimasi daugybės viešų
susibūrimų ir kampanijos mitingų, „intensyvus rinkimų periodas,
į kurį žengiame, didina tolesnių teroro aktų riziką“, nurodė
B.Le Roux, atkartodamas savo pirmtako, naujai paskirto premjero
Bernard'o Cazeneuve'o, savaitgalio komentarus.
Pratęsus nepaprastąją padėtį iki liepos 15 dienos, naujasis
prezidentas – dabartinis šalies vadovas Francois Hollande'as perrinkimo nesiekia – taip pat turės galimybę
įvertinti saugumo padėtį ir, jei bus būtina, dar pratęsti šias
priemones.
F.Hollande'o kadenciją užtemdė trys didelės islamistų
įkvėptos teroristinės atakos: prieš satyrinį žurnalą „Charlie
Hebdo“ 2015 metų sausį, Paryžiuje tų pačių metų lapkritį ir
šių metų liepos 14 dieną Nicoje.
B.Cazeneuve'as, buvęs vidaus reikalų ministras, koordinavęs
nepaprastosios padėties įvedimą, antradienį perėmė premjero
postą – atsistatydinus Manueliui Vallsui, kuris
sieks Socialistų partijos paskyrimo kandidatu į prezidentus.