Lenkijos Seimo nariai saugo reputaciją ribodami žurnalistų laisvę

Valdančioji Lenkijoje Teisės ir teisingumo partija (TTP) jau spėjo pasižymėti ne vienu prieštaringu įstatymo pasiūlymu.

Po bandymų visiškai uždrausti nėštumo nutraukimą, Konstitucinio tribunolo įgaliojimų apribojimo, demonstracijų varžymo TTP lyderis Jaroslawas Kaczynskis greičiausiai jau turėjo įprasti prie nuolatos vykstančių protestų po jo langais.

Tačiau TTP apetitas naujiems draudimams neslopsta. Dabar Lenkijos valdantieji sumanė apriboti žurnalistų darbą Seime.

Pagal jų sumanymą iš kiekvienos redakcijos į parlamento rūmus galės ateiti ne daugiau nei du asmenys, parlamento posėdžių salėje jie negalės įrašyti politikų kalbų, o filmuoti geriausiu atveju bus galima tik Seimo koridoriuose.

Tokius pasiūlymus pateikė TTP narys Marekas Kuchcinskis. Šiuo metu žiniasklaidos atstovai dirba specialiai jiems įrengtose vietose netoli parlamento posėdžių salės. Bet M.Kuchcinskis užsimanė žurnalistus iš čia išprašyti.

Jis tvirtino, esą kitame pastate jiems bus patogiau, ten įrengs naują žiniasklaidos centrą. O ir žurnalistų skaičiaus Seime ribojimas neva yra tik noras, kad parlamente dirbtų „tik profesionalūs asmenys, susitelkę į politiką“, kuriuos galės deleguoti pačios redakcijos.

Žurnalistams valdančiųjų užmojai tikrai nepasirodė patrauklūs. Netrukus imta rinkti parašus peticijai, skirtai Seimui.

Dar rugsėjį keliasdešimt žurnalistų kreipėsi į Seimo pirmininką su prašymu atšaukti perkėlimo planus. Mat dabar jie gali laisvai vaikščioti po beveik visą parlamento pastatą, o perkėlus ši galimybė išnyktų.

Opozicijai priklausanti politikė Katarzyna Lubnauer tikino, kad toks valdančiųjų sumanymas – ne tik smūgis žiniasklaidai, bet ir pačiai opozicijai.

„Nebus galima sukviesti žurnalistų į trumpą spaudos konferenciją tarp pasitarimų“, – kalbėjo politikė ir aiškino, kad žiniasklaidos atstovai tiesiog bus išvaryti į kitą pastatą.

Jos manymu, valdantieji taip užsitikrins ramų gyvenimą – žurnalistai nesisukios aplink ir negalės kas kartą perklausti, kodėl politikas balsavo vienaip ar kitaip, ką tiksliai norėjo pasakyti per posėdį.

Tiesa, atrodo, kad laisvai Seime vis dėlto kai kurios žiniasklaidos priemonės galės dirbti. Apribojimai, kuriuos numato valdantieji, gali nepaliesti valstybinių žiniasklaidos priemonių. Televizija TVP, radijas „Polskie radio“ ir naujienų agentūra PAP, ko gero, ir toliau galės džiaugtis didesniu akredituotų žurnalistų skaičiumi.

Visi kiti galės pasiųsti vos po du nuolat Seime dirbti leidimą turinčius žurnalistus, kurie galės naudotis žiniasklaidos centru.

Net jei žiniasklaidos grupė susideda iš kelių redakcijų, akredituotų žurnalistų skaičius nuo to nepadidės.

Kiti redakcijos asmenys galės patekti į Seimą, bet įrašinėti pokalbių, pareiškimų ar filmuoti neturės teisės.

Valstybinės žiniasklaidos priemonių atstovai apie jiems suteiktas privilegijas kalba nenoriai, tačiau pripažino buvę informuoti, kad jie greičiausiai nuolatinių žurnalistų Seime turės daugiau nei kitos redakcijos.

Žiniasklaidos atstovai naujuosius TTP sumanymus pavadino cenzūra ir žodžio laisvės suvaržymu. Ketvirtadienį jie susirinko į protestą prie Seimo, o penktadienį 20 didžiausių Lenkijos redakcijų nusprendė surengti „dieną be politikų“.

Naujienų portaluose atsivertus bet kokį tekstą vietoj politikų nuotraukų galima rasti tokį tekstą: „Šioje vietoje įprastai rastumėte kokio nors žinomo politiko nuotrauką. Tačiau mes protestuojame prieš M.Kuchcinskio sumanymą riboti žurnalistų priėjimą prie politikų Seime. Šis ribojimas yra smūgis ne tik žiniasklaidai, bet ir skaitytojams. Jūs turite teisę būti informuoti apie tai, kas sprendžiama parlamente.“

Tarp protestuojančių buvo tokios žiniasklaidos priemonės kaip „Wyborcza“, „Fakt“, „Gazeta Prawna“, visa WP grupė, taip pat Lenkijos fotografų agentūra ir daugelis kitų.

„Polsat News“ žurnalistas Klaudiuszas Slezakas socialinio tinklo paskyroje rašė: „Polsat“ penktadienį tikrai nebus jokių politikų. Tai oficialu, mes protestuojame.“

Opozicinei Piliečių platformos partijai priklausantis politikas Borysas Budka taip pat nepraleido progos įkąsti valdantiesiems.

„Vienintelis geras būdas žurnalistams protestuoti – išmesti juos iš visų laidų, tekstų.

Tuomet jiems tikrai skaudės“, – tvirtino B.Budka.

TTP politikų bandymai varžyti Lenkijos žiniasklaidą jau tampa įprasti. Metų pradžioje šalies politikai paskubomis priėmė įstatymą, suteikiantį vyriausybei įgaliojimus tiesiogiai skirti visuomeninių transliuotojų vadovus.

Nė motais valdančiajai TTP buvo net tai, kad dėl tokio sumanymo juos kritikavo tiek Europos Sąjunga, tiek žmogaus teisių organizacijos.

Kaip skelbia BNS, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį susitinka su opozicijos lyderiais – atskirai su kiekvienu, kad pamėgintų išspręsti politinę krizę, kai trečią dieną iš eilės rengiamasi naujiems protestams prieš vyriausybę, blokuojamas parlamentas.

Šią dieną Varšuvoje planuota įvairių mitingų: ir palaikančių vyriausybę, ir prieš ją.

Šį savaitgalį tūkstančiai demonstrantų išėjo į gatves protestuoti prieš konservatyvios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), vadovaujamos Jaroslawo Kaczynskio, pasiūlymus, tarp kurių yra ir apribojimų žurnalistams, nušviečiantiems Seimo veiklą. 

Opozicijos pasipiktinimas prasiveržė penktadienį. Dešimtys parlamentarų dėl suvaržymų žiniasklaidai užėmė pagrindinę parlamento salę; sėdimasis deputatų streikas tęsėsi ir sekmadienį.

A.Duda pasisiūlė tarpininkauti deryboms tarp nesutariančiųjų. 

Prezidento atstovas Marekas Magierowskis  sekmadienį sakė, kad šią dieną numatyta virtinė susitikimų. 

Pirmasis pas prezidentą atvyko Šiuolaikinės (Nowoczesna) partijos vadovas Ryszardas Petru. Vėliau jis sakė, kad kalbėta apie teisinį žiniasklaidos reguliavimą ir nesutarimus dėl biudžeto parlamente. 

Tačiau susitikimo su PiS lyderiu J.Kaczynskiu data dar nenustatyta, sakė M.Magierowskis. 

Po ilgos tylos A.Duda šeštadienį paragino laikytis rimties ir išreiškė „susirūpinimą“ dėl sąmyšio. 

„Galvoju, kad kažkoks susitarimas yra būtinas, nes neįmanoma funkcionuoti sistemoje, kur parlamentas negali diskutuoti“, – televizijai TVN24 sakė jo atstovas. 

Vyriausybė, kuri į valdžią atėjo maždaug prieš metus, buvo kritikuojama dėl virtinės prieštaringai vertinamų priemonių, tarp kurių yra abortų įstatymo sugriežtinimas ir Lenkijos konstitucinio teismo sprendimo priėmimo taisyklių pakeitimai.