Pasak N.Sturgeon, Didžiosios Britanijos birželio mėnesio
referendumo dalyvių sprendimas pasitraukti iš ES reiškia, kad
dalinę autonomiją turinti Škotija, kuri pasisakė už pasilikimą
Bendrijoje, gali reikalauti iš Londono daugiau galių pačiai
spręsti migracijos klausimus.
„Mes esame pasiryžę išsaugoti dabartinę Škotijos poziciją
Europos bendrojoje rinkoje“, – sakė ji, pristatydama savo
pasiūlymus dokumente, kuris vadinasi „Škotijos vieta Europoje“.
Škotijai galima būtų pritaikyti „diferencijuotą
pasirinktį“ – taisykles, taikomas Europos laisvosios prekybos
asociacijos (ELPA) narėms, kurios nėra Europos Sąjungoje.
„Škotai nebalsavo už „Brexit“, o „griežtas Brexit“
labai pakenktų Škotijos ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams
interesams“, – sakė ministrė ir pridūrė, jog Didžiajai
Britanijai išėjus ES, iškiltų pavojus 80 tūkst. škotiškų darbo
vietų.
Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija priklauso
ELPA, o pirmosios trys – ir Europos ekonominei erdvei (EEE), kuri
užtikrina laisvą prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimą
visose EEE šalyse.
Pasak N.Surgeon, tolesnis laisvo darbo jėgos judėjimo iš ES į
Škotiją užtikrinimas nereiškia, kad ją bus būtina atskirti nuo
Anglijos, jeigu likusi Didžiosios Britanijos dalis nuspręs
sugriežtinti migracijos kontrolę.
Pakoregavus migracijos, darbo ir apgyvendinimo įstatymus, iš ES
šalių į Škotiją atvykę darbininkai negalėtų iš jos išvykti
į kitus Britanijos kraštus, sakė ji.
Paklausus, ar Didžioji Britanija išliks bendrojoje rinkoje ir
muitų sąjungoje, ministrė atsakė: „Mes manome, kad ne šią
kryptį jie pasirinks“.
N.Sturgeon taip pat nurodė, kad neplanuoja atskirų derybų su
Europos Sąjunga, bet perspėjo, kad jeigu Škotijai nepavyks
išsaugoti ryšių su ES, „nepriklausomybės galimybė turi būti
svarstoma toliau“.
Tuo metu britų premjerės Theresos May, kuri iki
kitų metų kovo žada pradėti oficialų išstojimo iš ES procesą,
atstovas sakė, kad Londonas „atidžiai pažiūrės“ į N.Sturgeon
planus.