Varšuvos metropolitas kardinolas Kazimierzas Nyczas piktinosi, kad Seime protestuojama prieš Kalėdų minėjimą, kiti dvasininkai bandė įtikinti, kad protestas Seime – ne demokratijos gynimas. O arkivyskupas Henrykas Hoseris pareiškė, jog net Josifo Stalino parankiniai nedrįsdavo trukdyti Kalėdų šventės.
Opozicinis dienraštis „Gazeta Wyborcza“ rašė, jog dvasininkų pareiškimai tik paliudijo, kad Lenkija turi rimtą problemą ne tik su autoritarine vyriausybe, bet ir jai pataikaujančia Bažnyčia.
Laikraščio teigimu, vietos šviesuomenė vylėsi, kad įsiliepsnojus Seimo krizei taikytojo vaidmens imsis Bažnyčia, tačiau ji vienpusiškai stojo ginti katalikiškos Teisės ir teisingumo partijos (TTP).
Žurnalas „Newsweek“ apgailestavo, jog valdančiuosius kritikuoti ir opoziciją užsistoti išdrįso tik pensijoje esantis arkivyskupas, buvęs generalinis Vyskupų konferencijos sekretorius Tadeuszas Pieronekas. Pastarasis valdančiuosius apkaltino vykdant diktatą ir į Seimo darbą įvedus laukinių taisykles – balsavimus vykdant naktį, be jokių diskusijų ir neleidžiant kalbėti opozicijai.
Nekreipdami dėmesio į vyskupų kritiką, tūkstančiai varšuviečių Kalėdų naktį ėjo pasveikinti streikuotojų. Juos remiantys piliečiai sunešė stalus ir prikrovė vaišių.
Seimo posėdžių salėje apsigyvenę opozicionieriai prie Kalėdų stalo paskelbė „Laisvės dekalogą“. Jame buvo išvardytos pilietinės laisvės, kurias TTP varžo, o opozicija įsipareigojo ginti, – žodžio, susirinkimų, sąžinės, mokslo, kultūros bei tvarkos Seime.
Bet valdantieji nepalenkiami. Seimo pirmininkas Marekas Kuchcinskis nurodė posėdžių salėje išjungti šildymą bei elektrą ir pagąsdino streikininkus teismu. Esą pagal nuostatas posėdžių salėje galima būti tik Seimui posėdžiaujant, tad, anot M.Kuchcinskio, opozicija elgiasi nusikalstamai.
Tačiau opozicijos lyderiai tvirtina, jog gruodžio 16 dieną vykęs Seimo posėdis nebuvo pagal taisykles užbaigtas, tad vis dar tęsiamas. Vykstant tam susirinkimui opozicija blokavo tribūną protestuodama prieš TTP sprendimą apriboti žurnalistų teises nušviečiant Seimo darbą.
TTP lyderis Jaroslawas Kaczynskis nepanoro derėtis su opozicija, o nurodė posėdį pratęsti kur kas mažesnėje diskusijų salėje.
Minėtoje salėje TTP atstovai skubiai nubalsavo už kelių svarbių įstatymų priėmimą, tačiau šio balsavimo legalumą užginčijo daugybė teisininkų. Mat pagal įstatymą balsavime dalyvauti turi būti leidžiama visiems parlamentarams, o opozicijos atstovams tai padaryti buvo trukdoma.
Be to, prieš balsavimą parlamentarai privalo užsiregistruoti posėdžio žurnale, tačiau tą kartą žurnalas buvo pildomas po balsavimo. Tai sukėlė įtarimų, kad už nedalyvavusius politikus neteisėtai balsavo kolegos.
Nustatyti tiesą sudėtinga, nes Seimo pirmininkas neviešina balsavimų ataskaitos, o stebėjimo kameros įamžino tik dalį salės vaizdo. Televizija TVN atliko tyrimą ir tvirtino, jog balsavime dalyvavo devyniais parlamentarais mažiau, nei skelbta.
Opozicinės Piliečių platformos partijos (PPP) lyderis Grzegorzas Schetyna pareiškė, jog sukčiavimai įrodo, kad TTP negalioja jokie demokratijos standartai.
Opozicija esą turi tęsti streiką, kad priverstų valdžią pakartoti neteisėtus balsavimus ir parodytų, kad nesitaikstys su demokratijos pažeidinėjimais.
Tačiau TTP vadovas J.Kaczynskis aiškina, jog opozicionieriai jau seniai planavo valstybės pučą. Esą Seimo restorane buvo užsakytas tūkstantis sumuštinių. Opozicija neva planavo ilgam okupuoti posėdžių salę ir ruošė atsargas.
Tačiau J.Kaczynskio kaltinimas buvo pripažintas anekdotiniu, mat paaiškėjo, jog sumuštinius užsakė valdančiosios TTP atstovas, Seimo vadovas M.Kuchcinskis.
Pastarasis spėjo, jog balsavimai dėl šalies biudžeto bei dar dviejų įstatymų užsitęs pusę nakties, ir užsakė kolegoms maisto.
