Opozicijoje esantys leiboristai tikisi, kad jiems pavyks prastumti
pataisą įstatymo, leidžiančio T.May aktyvuoti ES Lisabonos
sutarties 50-ąjį straipsnį ir pradėti dvejų metų derybų dėl
išstojimo iš Bendrijos procesą.
T.May tikėjosi, kad parlamentas priims šį įstatymą iki kitos
savaitės, ir žadėjo ES lyderiams oficialiai pradėti skyrybų
procesą iki šio mėnesio pabaigos.
Tačiau jeigu aukštieji Lordų Rūmai vėliau trečiadienį
balsuos už įstatymo projekto pataisą, įstatymo projektas turės
būti sugrąžintas Bendruomenių Rūmams naujiems svarstymams.
Tokio netikėtumo T.May gali sulaukti, nes buvęs ministras
pirmininkas Johnas Majoras apkaltino dabartinę
vyriausybės vadovę „pigia retorika“ ir „per daug
optimistiniu“ požiūriu į „Brexit“.
Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon
taip pat šią savaitę perspėjo, kad jai gali tekti rengti naują
referendumą dėl nepriklausomybės Škotijos teisėms apginti.
„Kelia didelį nusivylimą“
Prasidėjus Londono deryboms su Briuseliu, viena svarbiausių
temų jose bus imigracija.
Nors praėjo jau aštuoni mėnesiai, kai britai nubalsavo už
išstojimą iš Europos Sąjungos, vis dar lieka neaiškus daugiau nei
trijų milijonų Jungtinėje Karalystėje gyvenančių ES piliečių
likimas.
T.May sako ketinanti užtikrinti jiems teisę pasilikti gyventi
šalyje, bet perspėja, kad negali to padaryti vienašališkai,
negavusi atitinkamų garantijų dėl 1,2 mln. Jungtinės Karalystės
piliečių, gyvenančių 27 kitose ES valstybėse.
Lordų Rūmų leiboristų lyderė Bazildono baronienė Angela
Smith pareiškė, kad vyriausybės atsakas kol kas
„kelia didelį nusivylimą“.
„Toliau naudotis žmonėmis kaip poveikio priemone derybose yra
ne tik gėdinga, bet gali turėti skaudų poveikį Jungtinės Karalystės ekonomikai ir
pagrindinėms paslaugoms“, – sakė ji.
Leiboristų siūlomoje pataisoje numatyta, kad vyriausybė per
tris mėnesius turi pateikti pasiūlymus ES ir Europos ekonominės
erdvės piliečių, legaliai gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, teisėms
užtikrinti.
Bendruomenių Rūmuose panaši pataisa nebuvo priimta, tačiau
T.May konservatoriai 800 vietų Lordų Rūmuose sudaro mažumą.
Leiboristų partija taip pat tikisi paramos iš proeuropietiškų
liberaldemokratų, nepriklausomų lordų ir galbūt kai kurių
maištaujančių konservatorių.
„Ši pataisa yra esminė, ji privers parlamentarus ieškoti
prasmės“, – sakė Lordų Rūmų liberalų demokratų lyderis
lordas Dickas Newby.
„Laiko klausimas“
T.May tikėjosi susitarti dėl ES piliečių padėties dar
praėjusį gruodį, tačiau ES lyderiai pareiškė, kad šiuo ir
kitais klausimais derybos negalimos, kol vyriausybė oficialiai
nepradėjo išstojimo proceso pagal 50-ąjį straipsnį.
„Šis stabdymas yra daugiau laiko nei principo klausimas“, –
parašė vidaus reikalų ministrė Amber Rudd visiems
lordams privačiame laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra
AFP.
„Vis tik aš tikiu, kad Jungtinė Karalystė ir ES turi bendrą tikslą kuo
greičiau pateikti šias garantijas“, – pridūrė ji.
Vyriausybė žada, kad parlamentas galės balsuoti dėl naujos
imigracijos tvarkos po „Brexit“.
Vyriausybei gresia pralaimėjimas ir dėl kitos „Brexit“
įstatymo projekto pataisos, kuri turėtų būti nagrinėjama kitą
savaitę; ji turėtų užtikrinti, kad galutinį išstojimo iš ES
sutarties su Briuseliu variantą turi patvirtinti parlamentas.
T.May žodžiu yra žadėjusi, kad balsavimas parlamente dėl
„Brexit“ sutarties bus, tačiau jos priešininkai nori, kad tai
padaryti vyriausybę įpareigotų įstatymas.