Opozicijoje esantys leiboristai tikisi, kad jiems pavyks prastumti pataisą įstatymo, leidžiančio T.May aktyvuoti ES Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį ir pradėti dvejų metų derybų dėl išstojimo iš Bendrijos procesą.
T.May tikėjosi, kad parlamentas priims šį įstatymą iki kitos savaitės, ir žadėjo ES lyderiams oficialiai pradėti skyrybų procesą iki šio mėnesio pabaigos.
Tačiau jeigu aukštieji Lordų Rūmai vėliau trečiadienį balsuos už įstatymo projekto pataisą, įstatymo projektas turės būti sugrąžintas Bendruomenių Rūmams naujiems svarstymams.
Tokio netikėtumo T.May gali sulaukti, nes buvęs ministras pirmininkas Johnas Majoras apkaltino dabartinę vyriausybės vadovę „pigia retorika“ ir „per daug optimistiniu“ požiūriu į „Brexit“.
Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon taip pat šią savaitę perspėjo, kad jai gali tekti rengti naują referendumą dėl nepriklausomybės Škotijos teisėms apginti.
„Kelia didelį nusivylimą“
Prasidėjus Londono deryboms su Briuseliu, viena svarbiausių temų jose bus imigracija.
Nors praėjo jau aštuoni mėnesiai, kai britai nubalsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos, vis dar lieka neaiškus daugiau nei trijų milijonų Jungtinėje Karalystėje gyvenančių ES piliečių likimas.
T.May sako ketinanti užtikrinti jiems teisę pasilikti gyventi šalyje, bet perspėja, kad negali to padaryti vienašališkai, negavusi atitinkamų garantijų dėl 1,2 mln. Jungtinės Karalystės piliečių, gyvenančių 27 kitose ES valstybėse.
Lordų Rūmų leiboristų lyderė Bazildono baronienė Angela Smith pareiškė, kad vyriausybės atsakas kol kas „kelia didelį nusivylimą“.
„Toliau naudotis žmonėmis kaip poveikio priemone derybose yra ne tik gėdinga, bet gali turėti skaudų poveikį Jungtinės Karalystės ekonomikai ir pagrindinėms paslaugoms“, – sakė ji.
Leiboristų siūlomoje pataisoje numatyta, kad vyriausybė per tris mėnesius turi pateikti pasiūlymus ES ir Europos ekonominės erdvės piliečių, legaliai gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, teisėms užtikrinti.
Bendruomenių Rūmuose panaši pataisa nebuvo priimta, tačiau T.May konservatoriai 800 vietų Lordų Rūmuose sudaro mažumą.
Leiboristų partija taip pat tikisi paramos iš proeuropietiškų liberaldemokratų, nepriklausomų lordų ir galbūt kai kurių maištaujančių konservatorių.
„Ši pataisa yra esminė, ji privers parlamentarus ieškoti prasmės“, – sakė Lordų Rūmų liberalų demokratų lyderis lordas Dickas Newby.
„Laiko klausimas“
T.May tikėjosi susitarti dėl ES piliečių padėties dar praėjusį gruodį, tačiau ES lyderiai pareiškė, kad šiuo ir kitais klausimais derybos negalimos, kol vyriausybė oficialiai nepradėjo išstojimo proceso pagal 50-ąjį straipsnį.
„Šis stabdymas yra daugiau laiko nei principo klausimas“, – parašė vidaus reikalų ministrė Amber Rudd visiems lordams privačiame laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.
„Vis tik aš tikiu, kad Jungtinė Karalystė ir ES turi bendrą tikslą kuo greičiau pateikti šias garantijas“, – pridūrė ji.
Vyriausybė žada, kad parlamentas galės balsuoti dėl naujos imigracijos tvarkos po „Brexit“.
Vyriausybei gresia pralaimėjimas ir dėl kitos „Brexit“ įstatymo projekto pataisos, kuri turėtų būti nagrinėjama kitą savaitę; ji turėtų užtikrinti, kad galutinį išstojimo iš ES sutarties su Briuseliu variantą turi patvirtinti parlamentas.
T.May žodžiu yra žadėjusi, kad balsavimas parlamente dėl „Brexit“ sutarties bus, tačiau jos priešininkai nori, kad tai padaryti vyriausybę įpareigotų įstatymas.
