Pateikiamas pluoštas naujų scenarijų, kaip atkurti Bendrijos be
britų vienybę.
J.C.Junckeris vadinamąją Baltąją knygą (White Paper)
pristatė Europos Parlamentui, o vėliau visa tai bus pateikta
valstybių ES narių vadovams svarstyti per viršūnių susitikimą
Romoje kovo 25 dieną, kai bus minimas Europos Sąjungos
šešiasdešimtmetis.
Buvęs Liuksemburgo premjeras pristatė penkis „kelius į
vienybę“, kuriuos Europos Sąjungos lyderiai turės aptarti kovo 25
dieną arba kovo 9-10 dienomis
Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose.
Jie apima planus nuo ES susiaurinimo, paliekant tik bendrąją
rinką, iki „daugiagreitės“ Europos sukūrimo, kurioje panašiai
galvojančios šalys galėtų plėtoti savo planus, net jeigu kitos
joms nepritaria.
Praėjusį birželį Jungtinėje Karalystėje nubalsavus už
pasitraukimą iš ES, kitos 27 Bendrijos narės ieško būdų, kaip
atremti tokius iššūkius kaip populizmo augimas, Donaldo Trumpo
(Donaldo Trampoas) prezidentavimas ar agresyvėjanti Rusija.
„Roma taip pat turėtų būti naujo skyriaus pradžia“, –
sakė buvęs Liuksemburgo premjeras J.-C.Junckeris 32 puslapių
dokumente „Europos ateities Baltoji knyga“.
„27 valstybių vieningai Europai reikia pačiai susikurti savo
likimą ir nusibrėžti savo ateities viziją“, – kalbėjo EK
pirmininkas Briuselyje.
J.-C.Junckeris išreiškė viltį, kad ES lyderiai, remdamiesi jo
pasiūlymais, gali iki metų pabaigos pasidaryti savo išvadas ir
priimti sprendimą dėl veiksmų plano iki 2019 metų birželį
numatytų Europos Parlamento rinkimų.
Penki J.-C.Junckerio siūlomi „keliai“
„Tęsti toliau“
Po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos
likusios 27 Bendrijos valstybės laikosi dabartinės politikos,
pagrindinį dėmesį skirdamos reformoms, darbo vietų ir ekonomikos
augimui, investicijoms.
Vyksta tik „sparti pažanga“ stiprinant bendrąją Europos
valiutą, tačiau valstybių narių kooperavimasis gynybos srityje yra
ribotas. Tai turėtų leisti ES 27 valstybėms „ir toliau gauti
konkrečių rezultatų, remiantis bendro tikslo suvokimu“.
„Nieko, išskyrus bendrąją rinką“
Bendroji rinka tampa sumažėjusios Bendrijos „raison d'etre“
(egzistavimo pagrindas), atsisakant glaudesnės politinės
integracijos.
To seniai laukė Britanija, tikėdama, kad ES veiktų daug
efektyviau kaip bendra ekonomika, jeigu nesivaikytų glaudesnės
politinės sąjungos.
Šio kelio kaina – iki 2025 metų „apribota kolektyvinių
veiksmų galimybė. Tai gali padidinti atotrūkį tarp lūkesčių ir
jų įgyvendinimo visais lygmenimis“, sakoma „Baltojoje
knygoje“.
„Norintieji daryti daugiau“
Atsiranda kelių greičių 27 valstybių Europos Sąjunga. Kai
kurios valstybės toliau dalyvauja „vienoje ar keliose
savanoriškose koalicijose“ gynybos, vidaus saugumo, mokesčių ir
teismų srityse.
Pavyzdžiui, 19 šalių galėtų harmonizuoti savo mokesčių
sistemas – iki šiol daugeliui valstybių tai buvo draudžiama tema.
Kitos valstybės galėtų prisidėti vėliau.
Šis kelias reiškia „27 valstybių ES vienybės išsaugojimą,
paliekant tolesnio bendradarbiavimo galimybę toms, kurios nori“.
„Daryti mažiau, efektyviau“
27 valstybių Bendrija peržiūri ir apkarpo darbotvarkę,
pagrindinį dėmesį skirdama toms sritimis, kuriose akivaizdžiai
gali būti naudos. Tarp tokių sryčių yra technologinės inovacijos,
prekyba, saugumas, imigracija, sienų kontrolė ir gynyba.
ES atsitraukia iš kitų sričių – regioninės plėtros,
sveikatos, darbo ar socialinės politikos, palikdama jas
nacionalinėms valdžios institucijoms.
Rezultatas – supaprastinta, mažiau ambicinga ES, kuri „padeda
sumažinti atotrūkį tarp pažado ir įgyvendinimo“.
„Daug daugiau daryti drauge“
Šis pasiūlymas yra pavadintas Europos Parlamento vyriausiojo
derybininko dėl „Brexit“ Guy Verhofstadto
keliu. Valstybėms narėms nusprendus, kad nei jos, nei ES negali
susidoroti su tarptautiniais iššūkiais ir sutinka „daugiau
dalintis valdžia, ištekliais ir sprendimų priėmimu“.
Šiame projekte centrine tampa bendra valiuta. Euro zona yra
sustiprinta gerai suvokiant, kad tai, kas yra gerai bendrą valiutą
turinčioms šalims, naudinga visiems.
ES įstatymai atlieka didesnį vaidmenį, nustato daugiau
piliečių teisių. Tačiau Baltojoje knygoje perspėjama dėl „pavojaus atstumti
tam tikrus visuomenės sluoksnius, kurie mano, kad ES trūksta
pagrįstumo arba kad ES perėmė per daug galių iš nacionalinių
valdžios institucijų“.
Romos viršūnių susitikimas
Romoje 27 valstybių lyderiai turėtų paskelbti savo deklaraciją
dėl Bendrijos ateities artimiausiam dešimtmečiui.
Pasak kito šaltinio, ES vadovai aptars J.-C.Junckerio pasiūlymus
Romoje, tačiau per daug į juos nesigilins, kadangi „negalime
sukurti nesutarimų“ šiame etape.
27 ES valstybių lyderiai numato dar vieną susitikimą Briuselyje
balandžio 6 dieną, po to, kai britų premjerė Theresa May oficialiai pradės dviejų metų išstojimo iš ES procesą,
nurodė šaltiniai.
Lenkija vadovauja Rytų Europos valstybių stovyklai,
reiškiančiai susirūpinimą dėl dviejų greičių Europos Sąjungos
ir besibaiminančiai, kad didžiosios Vakarų šalys ją gali
„įšaldyti“, ypač sprendžiant tokius klausimus kaip migracija,
dėl kurių rytinės valstybės užima labai griežtą poziciją.
Kitos šalys taip pat įtariai vertina J.C.Junckerio
pasiūlymus, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo vienas pagrindinių
didesnės integracijos šalininkų ir atliko svarbų vaidmenį
įvedant eurą dar prieš tai, kai 2014 metais tapo ES vykdančiosios
institucijos vadovu.
„Tai yra politinis dokumentas. Junckeris nori įnešti savo
indėlį šioje ankstyvoje stadijoje prieš prasidedant karštajam
(diskusijų) etapui, kad galėtų tarti žodį diskusijoje“, –
sakė Briuselyje įsikūrusio strateginių studijų centro „European
Policy Centre“ studijų direktorius Janis Emanulidis naujienų agentūrai AFP.
„Iki lapkričio ar gruodžio nedaug bus galima nuspręsti dėl
rinkimų Prancūzijoje ir Vokietijoje“, – pridūrė jis.