Derėsis dėl derybų
Iš pradžių Londonas ir Briuselis derėsis dėl pačių derybų: ES tikina, kad būtina pirmiausia susitarti su Jungtine Karalyste dėl jos išstojimo sąlygų, o tik tada tartis dėl jos būsimo statuso, tačiau britai nori tuo pačiu metu kalbėtis apie abu šiuos dalykus.
Tikėtina, kad deryboms vadovaus Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May ir jos artimiausi patikėtiniai. Tačiau jai taip pat didelę dalį atsakomybės teks perleisti eiliniams biurokratams, kurių gretos, manoma, toli gražu nėra pakankamai didelės susidoroti su „Brexit“ iššūkiu.
AFP/“Scanpix“ nuotr.
Susiję straipsniai
Kiek kainuos skyrybos?
„Brexit“ Jungtinei Karalystei gali būti itin brangus malonumas. Mat Briuselis – kol kas dar neoficialiai – svarsto prisiteisti apie 60 mlrd. eurų iš britų už jų finansinius įsipareigojimus.
„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Londonui tokios kalbos nepatiko. Vieni politikai tikino, kad Briuselis negaus nė cento, o konservatorius Peteris Bone'as net rėžė, jog Bendrija Jungtinei Karalystei skolinga 184 mlrd. svarų (212 mlrd. eurų) – tai yra visi pinigai, kuriuos šalis skyrė ES nuo 1973 metų.
Riesis dėl pilietybės
Vienas esminių iššūkių, kuriuos reikės išspręsti „Brexit“ derybose, bus pilietybės klausimas. ES siekia užtikrinti Jungtinėje Karalystėje gyvenančių savo piliečių teises, o Londonas nori to paties Europoje įsikūrusiems britams.
Tiesa, Briuselį supykdė Vestminsterio atsisakymas pradėti derybas gražiai ir iš karto užtikrinti ES piliečių teises. Anot Bendrijos, Jungtinė Karalystė elgiasi, tarsi šalyje gyvenančius europiečius laikytų įkaitais, kuriems teises suteiks tik mainais už nuolaidas iš ES.
Ką daryti dėl sienų?
Jungtinės Karalystės ir Airijos vyriausybės nori užtikrinti, kad tarp abiejų šalių neatsirastų sienų kontrolės. Mat tai pakirstų taikos procesą Šiaurės Airijoje.
Tačiau kol kas nėra aišku, kaip šią problemą išspręsti. Tiesa, yra svarstoma problemą apeiti keliais būdais. Pavyzdžiui, galvojama pasitelkti išmaniąsias technologijas, kad būtų išvengta realaus pasienio.
Be to, mąstoma pasienio klausimu su Šiaurės Airija elgtis tarsi ji būtų ES dalis arba su Airija, tarsi ji būtų Jungtinės Karalystės sudėtyje.
Prekyba – sudėtingas reikalas
Išaiškinti būsimus prekybos santykius tarp Jungtinės Karalystės ir bloko bus milžiniška užduotis, kuri, anot daugumos europiečių, sugniuždys premjerės Th.May optimistines svajas dėl pasakiškos ekonominės ateities jos šaliai.
Europiečiams šis klausimas yra savaime aiškus: jie neketina nuolaidžiauti britams ir nesuteiks jiems priėjimo prie Bendrosios rinkos, jei Londonas atsisakys gerbti laisvo žmonių judėjimo principą.
Tarsis dėl teismo
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Jungtinė Karalystė bando kaip įmanoma greičiau atsikratyti pančių, kurie sieja ją ir Europos teisingumo teismą (ETT). Britų „alergija“ ETT išsivystė daugiausiai dėl žiniasklaidoje paskleistos dezinformarcijos.
Londonas siekia ir tapti 100 proc. nepriklausomas, ir būti tarptautinės bendruomenės nariu. Tačiau tai neįmanoma, mat prekybos sutarčių pasirašymas reikalaus, kad kažkokia institucija vis tiek prižiūrėtų, ar yra laikomasi sąlygų.
Kas bus po išstojimo?
Tikėtina, kad Jungtinei Karalystei dar ilgai teks gyventi su ETT. Mat po išstojimo iš ES 2019 metų kovą seks pereinamoji fazė iki kol pradės veikti naujas prekybos susitarimas. Tai reiškia, kad tuo laikotarpiu ETT greičiausiai vis dar spręs potencialius nesutarimus.
Kol nėra parašų – per anksti svajoti
Yra tikimybė, kad derybos tarp Jungtinės Karalystės ir Bendrijos visiškai subliūkš. Tačiau susitarimai, kuriuos pavyks pasiekti abejoms pusėms, privalės gauti tiek Europos Parlamento, tiek Jungtinės Karalystės Parlamento Vestminsteryje pritarimą.
Premjerė Th.May yra užsiminusi, kad Jungtinės Karalystės parlamentarai turės labai mažai įtakos dėl galutinės sutarties: jie galės arba balsuoti „už“, arba „prieš“.