„Brexit“ pradėsiantis laiškas bus perduotas slaptoje vietoje

50-ojo Lisabonos sutarties straipsnio aktyvinimas prasidės tą akimirką, kai Jungtinės Karalystės atstovas ES Timas Barrow asmeniškai perduos premjerės pasirašytą laišką Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui. 

Perdavimas, simbolizuojantis oficialią „Brexit“ derybų pradžią, įvyks 13.20 val. (Briuselio, 14.20 val. Lietuvos laiku).

Kaip ambasadorius tai padarys, kol kas neskelbiama. 160 metrų atstumą nuo ambasados iki Europos Vadovų Tarybos būstinės, kur įsikūręs D.Tusko kabinetas, T.Barrow tikriausiai įveiks pėsčiomis, tačiau neskelbiama, tiksliai kur ir kaip laiškas bus perduotas, baiminantis, kad procesui nieks nesutrukdytų. 

D.Tuskas tada viešai praneš, kad laišką gavo, o „Brexit“ derybų laikrodis pradės skaičiuoti 2 metų terminą, per kurį britai turės susitarti su Bendrija dėl išstojimo sąlygų ir tolesnių santykių.

Žemiau pateikiama jau žinoma informacija apie „Brexit“.

Britanija sprendimą trauktis iš ES priėmė pernai, per birželio 23 dieną surengtą referendumą, 52 proc. balsų dauguma, tačiau 48 proc. balsavusių rinkėjų pageidavo pasilikti Bendrijoje.

Trečiadienį šalies premjerė aktyvuos ES sutarties 50-ąjį straipsnį ir pradės dvejus metus truksiantį išstojimo iš 28 nares turinčios Bendrijos procesą.

ES nurodė, kad pirminės „Brexit“ derybų gairės bus paskelbtos penktadienį, o galutinė strategija paaiškės per Bendrijos viršūnių susitikimą balandžio 29-ąją.

Visgi oficialios derybos tarp Londono ir Briuselio tikriausiai dar neprasidės mažiausiai tris savaites po to susitikimo, o pirmos išsamios diskusijos veikiausiai įvyks tik po Vokietijos parlamento rinkimų rugsėjį.

Europos Komisijos „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier yra sakęs, kad derybos privalo pasibaigti iki 2018-ųjų spalio. Tuomet ES parlamentas turėtų pakankamai laiko ratifikuoti pasiektą susitarimą. Be to, jam dar gali reikėti ir ES narių nacionalinių parlamentų pritarimo.

Th.May prioritetas derybose bus sumažinti į Britaniją kasmet plūstančių šimtų tūkstančių imigrantų iš kitų Bendrijos valstybių srautą. Šis klausimas buvo vienas pagrindinių, minimų per kampaniją artėjant „Brexit“ referendumui.

„Brexit“ ministras Davidas Davisas sakė, kad tie skaičiai staigiai nesumažės, nes prireiks ne vienerių metų, kol būtų užpildytos žemos kvalifikacijos darbo vietos apgyvendinimo, sveikatos ir žemės ūkio sektoriuose. Šiuo metu jose dominuoja imigrantai.

„Laikas nuo laiko mums reikės daugiau, o laikas nuo laiko – mažiau“, – sakė jis šią savaitę per BBC.

Th.May pripažįsta, kad Britanija bus priversta palikti bendrąją Europos rinką, kurios esminis principas yra judėjimo laisvė, ir, galbūt, muitų sąjungą.

Britanija mano, kad sugebės sudaryti išstojimo iš ES sutartį ir susitarimą dėl ateities santykių per dvejus metus, tačiau diplomatai šią galimybę vertina skeptiškai.

Kai kurie ES pareigūnai mano, kad pirmiausia turi būti užbaigtas išstojimo iš Bendrijos procesas – įskaitant klausimą dėl didžiulių Britanijos finansinių įsipareigojimų, vertinamų maždaug 60 mlrd. eurų.

Europos lyderiai taip pat perspėjo, kad Britanija negalės gauti palankesnės sutarties su Europa nepriklausydama ES negu turėjo būdama Bendrijos nare. Be kita ko, baiminamasi, kad „Brexit“ gali paskatinti ir kitas šalis pasekti britų pavyzdžiu bei palikti ES.

Abi pusės tvirtina norinčios kuo anksčiau susitarti dėl daugiau kaip trijų milijonų europiečių, gyvenančių Britanijoje, ir daugiau kaip milijono britų, gyvenančių kitose ES šalyse, statuso.

Nors baiminamasi, kokią įtaką darbo vietoms ir vystymuisi turės išstojimas iš bendrosios rinkos, Th.May ragina suteikti „didžiausią galimą prieigą“ Britanijos kompanijoms.

Vyriausybė nurodė, kad Britanija galėtų įnešti savo indėlį į ES biudžetą, kad užtikrintų prekybos prieigą.

Tolesnis Britanijos priklausymas muitų sąjungai nėra tikėtinas, nes tokiu atveju šalis negalėtų sudarinėti nuosavų prekybos susitarimų su valstybėmis, nepriklausančiomis ES.

Premjerė taip pat sakė norinti, jog nauja santykių su ES politika būtų „taikoma etapais“, kad verslas turėtų laiko suplanuoti savo veiksmus.

Th.May yra sakiusi, kad ji nori naujų santykių, kurie būtų palankūs ir jos šaliai, ir Bendrijai. Jos teigimu, užuot priėmusi nepalankų susitarimą, ji verčiau pasitrauktų, nors vis daugiau verslininkų išreiškia savo nepritarimą tokiam galimam premjerės poelgiui.

Neturėdama naujo prekybos susitarimo, Britanija turėtų vadovautis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis, kurios numato didesnius eksporto tarifus bei kitokius suvaržymus.

Britanijos Aukščiausiasis Teismas sausį nusprendė, kad Th.May vyriausybė turi gauti parlamento leidimą aktyvuoti ES sutarties 50-ąjį straipsnį, todėl parlamentarai turėjo skubiai priimti teisės aktą.

Lordų Rūmuose jis sulaukė pasipriešinimo, tačiau Atstovų Rūmai priėmė tą teisės aktą be jokių pakeitimų.

Th.May žadėjo parlamentui inicijuoti balsavimą dėl galutinio „Brexit“ susitarimo, tačiau perspėjo, kad jį atmetus Britanija išvis liktų be jokio susitarimo.

Be kita ko, ateityje laukia ir kitos kovos, o ypač svarbu susitarti dėl vadinamojo Didžiojo anuliavimo įstatymo („Great Repeal Bill“).

Įstatymas, kuris turėtų būti priimtas vėliau šiemet, panaikins 1972 metų Jungtinės Karalystės stojimo į Europos Bendrijas aktą. Tai padarius nustos galioti visi ES teisės aktai, daugiau kaip keturis dešimtmečius kelti į Britanijos teisinę sistemą. Vėliau parlamentarai svarstys kiekvieną įstatymą atskirai, ir spręs, kuriuos iš jų atmesti, priimti ar pakeisti.

Vyriausybė ketvirtadienį turėtų paskelbti savo planus dėl šio įstatymo.