Britų ir Europos skyrybų pradžią apkartino milžiniški iššūkiai

Trečiadienį Jungtinė Karalystė aktyvina ES Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį dėl išstojimo iš Bendrijos. Apie tai Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas bus informuotas laiške, kurį jam įteiks Jungtinės Karalystės ambasadorius ES Timas Barrow.

Iš karto po to oficialiai prasidės dvejus metus truksiančios derybos su Bendrija dėl išstojimo sąlygų.

Premjerė Theresa May optimistiškai kalba apie „drąsų naujo knygos skyriaus atvertimą“, bet daugumai aišku, kad „Brexit“ derybos bus didelis galvos skausmas.

Th.May ilgai aiškino, kad geriau iš viso nesusitarti su ES, nei pasirašyti prekybos sutartį, kuri būtų nenaudinga britams.

Tačiau Europa primena, kad toks požiūris – pražūtingas.

Dabar aiškėja, kad pastaruoju metu Jungtinės Karalystės vyriausybė po truputį atsisako grasinimų spjauti į nepatikusią sutartį su Bendrija. Mat bevaisės derybos pasėtų sąmyšį šalyje.

Vyriausiasis ES derybininkas dėl „Brexit“ Michelis Barnier pabrėžė tą patį. Anot jo, jeigu britai nesugebėtų susitarti su Bendrija dėl prekybos ir derybas baigtų nieko nepešę, tai jiems smarkiai pakenktų.

O vienas pagrindinių „Brexit“ vėliavnešių Nigelas Farage’as jau pareiškė, kad kraustysis gyventi svetur, jei išstojimas iš ES taps katastrofa.

Tiesa, jis pabrėžė vis dar tikintis, kad „Brexit“ bus sėkmingas, ir palygino britus su nuo „Titaniko“ tolstančia gelbėjimosi valtimi.

„Brexit“ derybų pradžią apkartino ir garsiau apie nepriklausomybę prabilę škotai. Antradienį Škotijos parlamentas balsavo už tai, kad būtų rengiamas antrasis referendumas dėl nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystės.

Pirmadienį vykusiame susitikime su Škotijos pirmąja ministre Nicola Sturgeon ministrė pirmininkė Th.May paragino ją atsisakyti svajų dėl nepriklausomybės, nes dabar metas likti vieningiems.

Th.May pabrėžė, kad neleis rengti referendumo, kol nebus sutarta dėl „Brexit“ sąlygų ir kol škotai nepamatys realių išstojimo pasekmių.

Bet, anot N.Sturgeon, Th.May neturi jokių racionalių priežasčių neleisti rengti referendumo, nes pati pareiškė, kad „Brexit“ sąlygos bus aiškios jau po 18 mėnesių.

Jungtinės Karalystės vyriausybė taip pat bandė nuraminti Škotiją žadėdama jai suteikti daugiau galių, jei ji atsisakys nepriklausomybės siekių.

Tiesa, jei Vestminsteris galiausiai leis rengti referendumą, škotai galimai vėl balsuotų už pasilikimą Jungtinėje Karalystėje.

Mat apklausos rodo, jog nepriklausomybės rėmėjų ir priešininkų yra apylygiai, pastarųjų net šiek tiek daugiau – kaip ir prieš trejus metus rengtame pirmajame referendume.

Londone vis garsiau nuogąstaujama, kad valdžia nesugebės susidoroti su „Brexit“ procesu, nes jai paprasčiausiai stinga darbo jėgos.

Nors deryboms su ES vadovaus Th.May vyriausybė, didžiąją dalį darbų teks atlikti eiliniams biurokratams, kurių šalyje taip mažai pastarąjį kartą buvo penktajame dešimtmetyje.

Nacionalinis audito biuras paskelbė, kad dabar dirba 26 proc. mažiau valstybės tarnautojų nei prieš dešimtmetį.

Nors ir buvo sukurta tūkstantis naujų darbo vietų tvarkytis su „Brexit“, trečdalis jų vis dar nėra užpildytos, o dauguma naujų darbuotojų tėra iš kitų vyriausybės struktūrų perkelti asmenys.

Be to, bendrovė „Deloitte“ apskaičiavo, jog prireiktų 30 tūkst. naujų darbuotojų, kad pavyktų susidoroti su „Brexit“ darbo krūviu.