Europos Sąjunga pasitraukimą pradėjusiems britams: „Mes jau jūsų pasiilgome“

„Po devynių mėnesių Jungtinė Karalystė pateikė rezultatą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ apie istorinę akimirką pranešė D.Tuskas.

Laiškui pasiekus EVT vadovą, buvo oficialiai aktyvintas ES sutarties 50-ojo straipsnis ir pradėjo tiksėti laikas, numatantis, kad Jungtinei Karalystei liko dveji metai sunkių derybų su Bendrija dėl išstojimo sąlygų.

Deryboms, tikėtina, vadovaus Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May, o jai padės „Brexit“ sekretorius Davidas Davisas, jo nuolatinis sekretorius Olly Robbinsas bei Jungtinės Karalystės nuolatinis atstovas ES T.Barrow.

Jeigu Londono pokalbiai su Briuseliu bus sėkmingi, „Brexit“ turėtų įvykti 2019-ųjų kovą.

Po pernai birželio 23-ąją vykusio referendumo, kuriame 52 proc. britų netikėtai pasisakė už pasitraukimą iš Bendrijos, Londonas suskubo kelti reikalavimus dėl savo tolesnių santykių su ES, tačiau kas laukia šalies, dar neaišku.

16.17 val. Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis pažymėjo, kad posakis „likime draugais“ turėtų būti devizas skyrybų derybose tarp Britanijos ir Europos Sąjungos. 

Jis trečiadienį dar nurodė, kad ES derybininkų grupė turės visišką Berlyno paramą „mūsų bendriems interesams“ ginti. 

S.Gabrielio pareiškime pažymima, kad „nuoskaudos jausmas būtų suprantamas“, ir priduriama, kad „daugeliui šiandien vis dar sunku suvokti, kaip galima tikėtis jaustis geriau vienišam tarp pasaulių, ypač šiais audringais laikais“, tačiau sentimentais negalima grįsti būsimų santykių. 

„Mums reikia vienam kito; turime daryti viską geriems, draugiškiems ateities santykiams su Londonu puoselėti“, – sakė S.Gabrielis. 

Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon pareiškė, kad Jungtinės Karalystės premjerė, pasinaudojusi 50-uoju straipsniu, nusipirko „katę maiše“, praneša BBC. 

„Nėra jokios abejonės, kad tai, kas vyksta šiandien, primena katės pirkimą maiše. Praėjus kažkur devyniems mėnesiams po JK vykusio referendumo dėl šalies narystės ES, premjerė vis dar negali atsakyti į esminius klausimus, ką „Brexit“ reikš verslams, apskritai ekonomikai, ir mūsų tipo visuomenei, kurioje gyvename“, – mintis dėstė N.Sturgeon. 

15.05 val. EVT pirmininkas D.Tuskas kreipėsi į žiniasklaidą oficialiai patvirtindamas, kad gavo šešių puslapių laišką, pradedantį „Brexit“ derybų procesą.

Anot EVT vadovo, nėra priežasčių apsimetinėti, kad Briuselyje ar Londone šiandien yra džiaugsminga diena.

„Dauguma europiečių, įskaitant ir beveik pusę britų rinkėjų, norėjo pasilikti kartu, o ne atsiskirti. Tačiau „Brexit“ turi ir pozityvių pusių. Dabar žinome, kad esame 27 vieningų ir susitelkusių šalių narių blokas ir tokiu liksime“, – pabrėžė D.Tuskas.

„Turime mandatą apginti 27 valstybių interesus. Tačiau tokioje situacijoje mes nieko negalime laimėti. Galime tik sumažinti žalą piliečiams, verslui ir šalims narėms. Padarysime viską, ką galime. Niekas dar nepasikeitė. Kol Jungtinė Karalystė nepasitraukė iš ES, jai ir toliau galios Bendrijos įstatymai ir teisė“, – trečiadienį kalbėjo D.Tuskas.

14.44 val. „Nors paliekame ES institucijas, mes nepaliekame Europos. Mes prisidėsime prie to, kad Europa skleistų savo vertybes ir apsisaugotų tuo grėsmių, – Jungtinės Karalystės parlamente kalbėjo premjerė Th.May. – Turiu daug ambicijų Jungtinei Karalystei. Mes užtikrinsime aiškumą, kur tik galime „Brexit“ procese.“

„Valdysime savo įstatymus ir nusimesime Europos teisingumo teismo jungą. Sustiprinsime saitus, kurie sieja visus Jungtinės Karalystės regionus, – sakė Th.May, kuri žadėjo Škotijai, Šiaurės Airijai bei Velsui suteikti daugiau galių.

Th.May taip pat pabrėžė, kad imigracija bus pažabota, jog į šalį patektų tik patys „gabiausi ir šviesiausi“ asmenys. Be to, premjerė aiškino, kad bus siekiama, jog tarp Šiaurės Airijos ir Airijos neatsirastų pasienio.

Anot Th.May, Jungtinė Karalystė gerbia ES lyderių požiūrį, kad Bendrosios rinkos nare negalima likti, jei nebus pripažintas laisvas žmonių judėjimas. Premjerė dar teigė, kad Jungtinėje Karalystėje gyvenančių ES piliečių teisės bus vienas pirmųjų prioritetų derybose.

14.41 val. Vokietijos vyriausybės atstovas pasveikino Londono sprendimą ir pareiškė, kad 50-ojo straipsnio aktyvinimas suteiks daugiau aiškumo dėl Jungtinės Karalystės planų ir ES ateities.

„Mes ir toliau būsime artimi sąjungininkai ir draugai“, – apie glaudžius ryšius su ES ateityje kalbėjo Th.May. – Visi norime matyti Jungtinę Karalystę, kuri yra stipresnė nei dabar. Visi norime gyventi globalioje šalyje, kuri kuria santykius visame pasaulyje. Šios ambicijos mus vienija. Esame viena sąjunga, su išdidžia istorija ir šviesia ateitimi.“

Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas teigė, kad Th.May ketina Jungtinę Karalystę tempti keliu, kuris pavojingas ir žalingas. Anot J.Corbyno, leiboristai ketina priešintis vyriausybės ketinimams riboti teises.

14.35 val. Premjerė Th.May Bendruomenių Rūmuose sulaukė sveikinimų iš parlamentarų, kad ES Lisabonos 50-asis straipsnis pagaliau buvo aktyvintas.

„Noriu, kad būtume iš tiesų globali šalis“, – pabrėžė Th.May, kurią pertraukė klegantys parlamentarai.

Ji paragino visus laikytis vieningai ir teigė, kad dabar nėra metas Škotijai kalbėti apie nepriklausomybę: „Metas susivienyti šiuose Bendruomenių Rūmuose ir šioje šalyje.“

„Šiandien vyriausybė įgyvendino Jungtinės Karalystės gyventojų valią. Jungtinė Karalystė išstoja iš ES. Tai istorinė akimirka, kelio atgal nėra, – Parlamente kalbėjo Th.May. – Mes sukursime stipresnę šalį, kuria mūsų vaikai didžiuosis, kad tai jų namai.“

„Mūsų pasirinkimai apibrėžia mūsų tautos charakterį. Esu įsitikinusi, kad turime viziją ir planą sukurti geresnę Jungtinę Karalystę. Išstojimas yra mūsų kartos galimybę sukurti šviesesnę ateitį, – sakė Th.May. – Noriu, kad Jungtinė Karalystė taptų stipresnė, teisingesnė, atviresnė nei bet kada anksčiau.“

Nors Londonas aktyvino 50-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį, dabar britai pirmiausia turės sulaukti D.Tusko atsakymo, kuris turi būti perduotas per 48 valandas.

Europos Tarybos pirmininkas taip pat per dvi paras pažadėjo parengsiąs gairių projektą 27 ES šalių lyderiams.

Balandžio 5-ąją Europos Parlamentas balsuos dėl „Brexit“ rezoliucijos, kurioje bus numatyta ES pozicija, o ji bus oficialiai pateikta per balandžio 29-osios susitikimą.

27 liekančių bloko narių viršūnių susitikime bus nuspręsta dėl „Brexit“ derybų politinių gairių

Tikrosios „Brexit“ derybos dar neprasidės tris ar daugiau savaičių po minėto viršūnių susitikimo, nes lyderiams reikia patvirtinti išsamesnes derybų gaires ir perduoti įgaliojimus Europos Komisijos derybininkui Micheliui Barnier. Jungtinė Karalystė galės derėtis dėl savo išstojimo sąlygų ir būsimosios prekybos sutarties iki 2019-ųjų kovo. M.Barnier teigė, jog sutarties projektas turi būti parengtas iki 2018 metų spalio, kad nacionalinės asamblėjos bei Europos Parlamentas spėtų ją ratifikuoti.

Leistinas laikas, per kurį turi būti pabaigtos derybos, truks iki 2019-ųjų kovo. Terminas gali būti pratęstas tik pritarus visoms ES narėms.

Jeigu per dvejus metus nebus sudarytas joks susitarimas, o derybų terminas nebus pratęstas, Jungtinė Karalystė automatiškai nustos būti Bendrijos nare ir visi iki tol galioję susitarimai – tarp jų ir prieiga prie ES rinkos – bus sustabdyti.

Tokiu atveju Jungtinės Karalystės santykiai su ES būtų nustatomi tik pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles.

Britai su Briuseliu mėgins derėtis dėl dviejų svarbiausių klausimų: išstojimo iš ES sąlygų ir prekybos susitarimo. Jungtinė Karalystė taip pat tikisi „ankstyvo susitarimo“, užtikrinančio šalyje gyvenančių ES piliečių ir Bendrijos šalyse gyvenančių britų teises.

Prekybos susitarimas, kuris apibrėš, kokius santykius Jungtinė Karalystė su Bendrija palaikys po išstojimo, yra pati sudėtingiausia derybų dalis, nes jam reikės daugiau nei 30 nacionalinių ir regioninių parlamentų Europoje pritarimo. Gali tekti rengti net referendumus.

Sausį pasakytoje kalboje Th.May pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė neketina išsaugoti vietos ES bendrojoje rinkoje, tačiau konkretesnis santykių modelis turės būti pasirinktas ateityje.

Derybose taip pat bus paliesti žmonių judėjimo, sienų apsaugos, bendro Europos arešto orderio, Jungtinėje Karalystėje įsikūrusių ES institucijų persikėlimo į kitą šalį ir britų mokamo indėlio į ES tarnautojų fondą klausimai.

Ypač aštriai kertasi britų ir europiečių vizijos dėl to, kaip nuo šiol Jungtinėje Karalystėje gyvens užsieniečiai. Šią savaitę paaiškėjo, kad Europos Parlamentas yra pasiruošęs vetuoti bet kokį susitarimą, kuris neužtikrintų imigrantams tokių pačių teisių, kokias turi Jungtinės Karalystės piliečiai.

Lisabonos sutartyje nėra nurodyta, ar jau pradėtos derybos dėl pasitraukimo iš ES gali būti nutrauktos. Tad būtų galima manyti, kad britams apsigalvojus pasitraukimas galėtų būti sustabdytas.

Tačiau dėl to nuomonės išsiskiria. 50-ojo sutarties straipsnio autorius lordas Brianas Francis Kerras teigė, kad jeigu per dvejų metų periodą šalis apsigalvotų, ji galėtų sustabdyti derybas.

O Jungtinės Karalystės aukščiausiasis teismas nurodė, kad aktyvintas pasitraukimo įstatymas jau negalėtų būti atšauktas. Pati vyriausybė pranešė neketinanti nutraukti jau pradėtų derybų.

Tiesa, kaip ir visas „Brexit“, šis klausimas iki šiol niekada nebuvo spręstas. Derybose dalyvaujantys Jungtinės Karalystės ir ES pareigūnai daugelyje sričių turės sprendimus daryti neturėdami jokio ankstesnio pavyzdžio.