Jungtinės Karalystės ambasadorius ES Timas Barrow trečiadienį įteikė premjerės Theresos May pasirašytą laišką Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui Donaldui Trumpui: nuo tada pradėjo tiksėti laikrodis iki akimirkos, kai lygiai po dvejų metų įvyks „Brexit“.
Londonui teks susidoroti su milžinišku iššūkiu. Mat vos per 730 dienų teks atnarplioti saitus, kurie jau beveik keturis su puse dešimtmečių sieją salyną su Kontinentu.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Įsibėgės po truputį
D.Tuskui įteiktas laiškas Briuselyje iš žiemos miego pažadino visus diplomatus, pareigūnus ir valstybės tarnautojus. ES pareigūnai artimiausiu metu puls nagrinėti laišką, ar jame nėra kokių nors staigmenų, apie kurias Th.May nebuvo užsiminusi anksčiau.
Kovo 30 dieną Jungtinės Karalystės vyriausybė paviešins vadinamą Didijį anuliavimo įstatymą („Great Repeal Bill“), kuriuo bus panaikintas įstojimo į ES aktas. Šiuo įstatymu visi ES teisės aktai bus perkelti į Jungtinės Karalytęs teisinę sistemą, o tada po vieną bus keičiami.
EVT pirmininkas iki kovo 31 dienos sutvarkys pirmines derybų gaires, kurias išsiųs ES narėms. Balandžio 5 dieną Europos Parlamentas balsuos dėl „Brexit“ rezoliucijos dėl ES pozicijos, o ji bus oficialiai pateikta per susitikimą, kuris vyks balandžio 29 dieną. Tą dieną ES lyderiai sutars dėl Bendrijos pozicijos „Brexit“ klausimu.
Tada didžiausi darbai bus perduoti ES vyriausiajam derybininkui Micheliui Barnier bei jo komandai: jie politines mintis pavers nuosekliomis direktyvomis. Šios turėtų būti užbaigtos iki gegužės vidurio ir tą mėnesį arba birželį derėtis bus pradėta iš peties.
Derybos žlugs šiemet?
Nors artimiausius porą mėnesių santykiai tarp Jungtinės Karalystės ir Bendrijos bus draugiški, likusi metų dalis greičiausiai bus pilna barnių, nesutarimų ir pykčių.
Vyriausiasis ES derybininkas M.Barnier išdėstys tris pagrindinius ES prioritetus: užtikrinti Jungtinėje Karalystėje gyvenančių Bendrijos piliečių teises, prisiteisti apie 60 mlrd. eurų iš britų bei išaiškinti, kas nutiks su pasieniu tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.
Derybose greitai bus nagrinėjami itin techniški klausimai, pavyzdžiui, M.Barnier komanda norės su Jungtine Karalyste susitarti, kaip bus skaičiuojama britų skola ES.
„Jei derybos žlugs, tai įvyks iki 2017 metų galo“, – anonimiškai tvirtino vienas diplomatas.
Aptars būsimus santykius
Jei viskas vyks pagal ES planą, Briuselis ir Londonas apie būsimus santykius pradės kalbėtis nuo 2018 metų sausio.
Kai kurie pareigūnai tiki, kad „skyrybos“ gali būti sutvarkytos „ganėtinai greitai“, tad liktų daug laiko bendrais bruožais nuspręsti, kokie bus Jungtinės Karalystės ir ES santykiai ateityje.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
„27 ES narės yra interesuotos turėti padorias skyrybas ir padorius naujus santykius, bet skyrybos turi įvykti pirmos“, – teigė vienas šaltinis.
Naujos prekybos sutarties pasirašyti nebus galima, kol Jungtinė Karalystė oficialiai neišstos iš ES, tačiau iš anksto bus pradėta svarstyti, kaip ji galėtų atrodyti. Antai ES prekybos ir bendradarbiavimo sutartis su Ukraina laikomas vienu galimu modeliu naujiems santykiams su Londonu.
2018 metų vasarą, tikėtina, Briuselis ir Londonas pradės kalbėtis apie pereinamąjį laikotarpį po „Brexit“. Tiesa, M.Barnier yra pabrėžęs, kad pereinamoji prekybinė sutartis yra įmanoma tik tuo atveju, jei Londonas žino, kokia kryptimi keliauja.
„Brexit“ įvyks 2019 metais
Paskutinis „Brexit“ derybų etapas prasidės apie 2018 metų spalį, kai vyks ES susitikimas. Šiuo metu derėjimasis jau bus užbaigtas, o paskutinį pusmetį Europos Parlamentas praleis vetuodamas susitarimą dėl Jungtinės Karalystės išstojimo sąlygų.
2019 metų pradžioje 751 europarlamentaras, įskaitant Jungtinės Karalystės atstovus, balsuos dėl galutinio susitarimo.
Teoriškai, Jungtinė Karalystė iš ES pilnai galėtų išstoti 2019 metų kovo 29 dieną. Tačiau derybos gali būti pratęstos, jei tam pritartų 27 ES narės.
Daugelis šalių pritaria M.Barnier požiūriui, kad Jungtinė Karalystė privalo palikti Bendriją iki tais metais gegužę ar birželį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.
2019 metų pradžioje galimai bus nuspręstas ir Jungtinės Karalystės likimas, mat Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon ketina kreiptis į vyriausybę, kad būtų leista rengti antrąjį referendumą dėl nepriklausomybės.