Kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis frontas“ lyderė Marine Le Pen pirmadienį Paryžiuje surengtame susitikime su rinkėjais tikino, kad jos varžovai atstovauja „laukinei globalizacijai“, o ji – patriotizmui.
Paryžiuje vykusiame mitinge M.Le Pen sakė: „Paskelbčiau moratoriumą visai nelegaliai imigracijai, kad sustabdytume šią beprotybę, šią nekontroliuojamą padėtį, kuri tempia mus žemyn“.
Vėliau ji tvirtino, kad Prancūzija įvestų drastiškesnes, racionalesnes, humaniškesnes, lengviau valdomas imigracijos taisykles.
M.Le Pen taip pat pareiškė, kad Prancūzijos rinkėjams teks rinktis tarp „laukinio“ jos oponentų globalizmo ir jos patriotiškumo.
Prancūzijos sostinėje rinkėjams taip pat kalbėjo nepriklausomas centristas Emmanuelis Macronas, tikinęs, kad ši karta yra pasiruošusi pokyčiams.
Visuomenės nuomonių apklausos rodo, kad šie politikai turėtų gerai pasirodyti balandžio 23-osios rinkimuose ir patekti į antrąjį rinkimų turą, kuris vyks gegužės 7 dieną.
Tokiu atveju rinkimus daugiau galimybių laimėti turėtų E.Macronas, tačiau pastarosiomis savaitėmis lenktynės dėl prezidento posto tapo dar painesnės.
„Visi suakmenėję. Kiekvienam iš keturių kandidatų reikia ieškoti naujos paramos, tačiau jie bijo atbaidyti savo ištikimiausius rėmėjus. Prancūzijos rinkėjai yra kaip žuvys, kaip unguriai – labai slidūs“, – „Bloomberg“ teigė apklausų bendrovės „Kantar Sofres“ politinio departamento vadovas Edouard Lecerfas.
Korupcijos skandalo apniktas konservatorius Francois Fillonas taip pat dar turi vilties gauti nemažai rinkėjų balsų, o po paskutinių debatų apklausose smarkiai pakilo kraštutinis kairysis Jeanas-Lucas Melenchonas.
Jis pirmadienį taip pat surengė kampanijos pasirodymą Paryžiaus kanale plūduriuojančioje baržoje.
„Velykų pirmadienį jūs klausotės vyruko valtyje. Tai kai kas nepaprasto!“ – rėmėjams kalbėjo krašutinių kairiųjų pažiūrų politikas.
Iš viso rinkimuose balandžio 23-ąją dalyvaus net 11 kandidatai. Du daugiausiai balsų iš jų surinkę kandidatai pateks į antrąjį rinkimų turą.
Net ketvirtadalis prancūzų dar teigia esantys neapsisprendę, todėl šie rinkimai yra laikomi vienais iš labiausiai neprognozuojamų per kelis dešimtmečius.
Prancūzijos prezidento rinkimai gali priklausyti ir nuo rinkėjų aktyvumo. Apklausos rodo, kad tik apie 65 proc. rinkėjų planuoja atiduoti savo balsus per pirmąjį rinkimų turą, o toks skaičius būtų rekordiškai mažas.
Apklausos taip pat atskleidė, kad rinkėjų nuomonė yra neįprastai permaininga. Labiausiai tikėtina, kad savo stovyklą pakeis E.Macrono, kuris save pateikia kaip progresyvų kandidatą, šalininkai.
O M.Le Pen palaikantys rinkėjai laikomi pačiais lojaliausiais, todėl menkas aktyvumas jai gali būti naudingas.
