Bendruomenių Rūmuose premjerės siūlymą birželio 8-ąją surengti rinkimus vakar palaikė daugiau parlamentarų nei reikėjo, įskaitant opoziciją.
Už Th.May siūlymą rengti pirmalaikius rinkimus balsavo net 522 Bendruomenių Rūmų nariai. Premjerės idėjos nepalaikė vos 13 parlamentarų.
„Su malonumu priimu premjerės sprendimą suteikti Jungtinės Karalystės gyventojams galimybę balsuoti už vyriausybę, kuri suteiks pirmenybę daugumos interesams“, – tvirtino Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas.
Th.May siūlytiems rinkimams tapti realybe reikėjo mažiausiai 434 Bendruomenių Rūmų narių pritarimo. Dabar nuspręsta, kad Bendruomenių Rūmai bus paleisti gegužės 3-iąją.
Susiję straipsniai
Pergalę švęs konservatoriai?
Nors opozicijoje esantys ES remiantys leiboristai ir liberaldemokratai Th.May užmojį pavadino politiniu oportunizmu, vis dėlto jie džiaugėsi galimybe laimėti daugiau mandatų.
Susiję straipsniai
Opozicija įsitikinusi, kad pirma laiko rengiami rinkimai bus tarsi antras referendumas išstojimo iš Bendrijos klausimu.
Tiesa, prognozės opozicionieriams nieko gero nežada. Antai rinkimų ekspertas Michaelas Thrasheris užsiminė, kad Konservatorių partija, šiuo metu Bendruomenių Rūmuose turinti 331 vietą, po rinkimų galbūt turės net 395 mandatus.
Tuo metu Leiboristų partijos, anot M.Thrasherio, laukia pralaimėjimas: prognozuojama, kad 229 narius Bendruomenių Rūmuose turintys leiboristai po rinkimų užims tik 164 vietas.
Tiesa, kol kas rezultatai nėra aiškūs. Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala „Lietuvos rytui“ teigė, kad rinkimai suteikė viltį tiems, kurie vis dar siekia išvengti „Brexit“, o tokiu atveju, jei konservatoriai rinkimus pralaimėtų, šalyje kiltų sąmyšis.
„Kiltų politinis chaosas. Jei Leiboristų partija laimėtų rinkimus, įvyktų rimtas persvarstymas, kokia turėtų būti tolesnė išstojimo iš Europos Sąjungos derybų situacija, ar nereikėtų persvarstyti „Brexit“ kaip fakto“, – teigė L.Kojala.
Siekia suvienyti valdžią
Konservatorių partijos lyderė Th.May aiškino, kad sprendimą dėl rinkimų priėmė atsižvelgusi į šalies interesus, o ne savanaudiškais sumetimais.
„Priėmiau sprendimą nenoriai, atsižvelgusi į dabartines aplinkybes. Noriu, kad Jungtinė Karalystė stipriai pasirodytų derybose dėl išstojimo iš ES ir pasiektų patį geriausią susitarimą, – dabartinį valdžios susiskaldymą „Brexit“ klausimu kritikavo Th.May. – Pirmalaikiai rinkimai yra naudingi ilgalaikiams interesams.“
Pasak premjerės, užtikrinti Jungtinei Karalystei naudingą pasitraukimo iš Bendrijos susitarimą būtina „stipri valdžia“.
Tad Th.May tikisi, kad nauji rinkimai sustiprins jos partiją Bendruomenių Rūmuose ir suteiks dar daugiau svertų spręsti šalies ateitį po „Brexit“ ir kitais svarbiais klausimais.
Susiję straipsniai
Škotai nerimsta dėl laisvės
Pirmalaikiai rinkimai Škotijos, siekiančios gauti Vestminsterio pritarimą dėl antrojo referendumo dėl nepriklausomybės, nepradžiugino.
Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon pareiškė, jog premjerė Th.May rinkimus pasiūlė skatinama „savanaudiškų, siaurų partinių ir politinių interesų“.
Vis dėlto N.Sturgeon tikino, kad rinkimuose kovos rimtai.
Tiesa, Škotijos nacionalinė partija 2015 m. laimėjo 56 iš 59 Škotijai skiriamų vietų Bendruomenių Rūmuose. Tad sunku įsivaizduoti, kad partija galėtų dar labiau įsitvirtinti.
Tikėtina, jog N.Sturgeon naudosis pirmalaikiais rinkimais Škotijoje, kad agituotų už tai, jog Vestminsteris leistų surengti antrąjį referendumą dėl nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystės.