Kaip vyksta rinkimai?
Sekmadienį prancūzai pirmajame rinkimų rate sprendžia, kokie du kandidatai surinks daugiausiai balsų ir pateks į gegužės 7 dieną vyksiantį antrąjį turą. Balsavimo teisę turi 47 mln. piliečių. Savo balsą jie gali atiduoti viename iš daugiau kaip 69 tūkst. rinkimų punktų. Šie atviri nuo 8 iki 19 val. vietos laiku (nuo 9 iki 20 val. Lietuvos laiku), kai kuriuose didmiesčiuose – iki 20.00 val. Remiantis įstatymu, pirmieji balsavusių rinkėjų apklausų rezultatai gali būtu skelbiami ne anksčiau kaip 20.00 val., kad nebūtų daroma įtaka rinkėjams.
Kaip rūpinamasi saugumu per rinkimus?
Po atakos Eliziejaus laukuose Paryžiuje ketvirtadienio vakarą vėl išaugo nerimas dėl teroristinių išpuolių rinkimų dieną. Vyriausybė mobilizavo beprecedenčiai gausias saugumo pajėgas: daugiau kaip 50 000 policininkų ir kareivių sekmadienį rūpinasi saugumu ir, be kita ko, saugo rinkimų punktus. Pirmą kartą Prancūzijoje prezidento rinkimai vyksta nepaprastosios padėties sąlygomis. Ši buvo paskelbta po 2015 metų lapkričio 13-osios išpuolių.
Kokie kandidatai turi šansų patekti į antrąjį rinkimų ratą?
Apklausos prognozuoja keturių pretendentų kovą. Pačiame viršuje yra nepriklausomas centro kandidatas Emmanuelis Macronas su 24 proc. balsų. Toliau rikiuojasi dešinioji populistė Marine Le Pen, buvęs dešiniųjų premjeras Francois Fillonas ir kairiųjų atstovas Jeanas-Lucas Melenchonas. Benoit Hamonas iš valdančiųjų socialistų partijos smarkiai atsilikęs yra penktoje vietoje. Kitiems šešiems kandidatams prognozuojamas mažiau nei 5 proc. rinkėjų pasitikėjimas. Vis dėlto manoma, kad išpuolis Eliziejaus laukuose dar gali turėti įtakos rinkimų baigčiai.
Ką reiškia pergalė pirmajame rinkimų rate?
Kas belaimėtų pirmąjį ratą, tai negarantuos pergalės antrajame. Penktosios Prancūzijos Respublikos istorijoje jau triskart pirmojo turo nugalėtojas antrajame turėjo pripažinti pralaimėjimą. Antrajame rinkimų rate lemiamą įtaką turės tai, kaip pasiskirstys iškritusių kandidatų balsai. Labai mažai tikėtina, kad galutinę pergalę švęstų kraštutinių dešiniųjų lyderė M.Le Pen. Apklausos rodo, kad antrajame rate aiški dauguma prancūzų balsuotų už jos priešininkus – nesvarbu, ar tai būtų E.Macronas, F.Fillonas, ar J.L.Melenchonas.
Ar galės būsimasis prezidentas siūlyti premjero kandidatūrą?
Kadenciją baigiantis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as postą savo įpėdiniui perleis vėliausiai gegužės 14 dieną. Tačiau ar išrinktasis prezidentas turės ir daugumą parlamente, spręsis tik birželį. Tada prancūzai rinks naują Nacionalinį Susirinkimą. Per praėjusius 15 metų naujai išrinktas prezidentas visad gaudavo ir parlamento daugumą, todėl galėjo į premjerus siūlyti savo norimą kandidatą. Neaišku, ar taip bus ir šiais metais. Gali būti, kad prezidentui teks susitaikyti su vadinamąja kohabitacija, kai vyriausybės vadovas yra iš kitos politinės stovyklos.
