Šeštadienį derybų gaires patvirtinę 27 ES šalių atstovai pripažino, kad Šiaurės Airija, kuri priklauso Jungtinei Karalystei, po „Brexit“ vėl galėtų tapti Bendrijos dalimi, jeigu jos gyventojai referendume pritartų prisijungimui prie Airijos, rašo "Lietuvos rytas" remdamasis AP ir „The Guardian“.
Nors Šiaurės Airija ir Airija dalijasi viena sala, jų santykių tik porą dešimtmečių nebetemdo teroro aktais ir religine nesantaika grįstas konfliktas.
Praėjusio amžiaus antrojoje pusėje kilusius smurtinius susirėmimus išprovokavo ginčai dėl Šiaurės Airijos statuso – ar ji turėtų prisijungti prie katalikiškos Airijos, ar likti protestantiškos Jungtinės Karalystės dalimi.
Prieš du dešimtmečius pasiekus taikos susitarimą kovos nutilo, bet dabar Londonui pradėjus pasitraukimo iš ES procesą vienintelė Jungtinės Karalystės sausumos siena su kita Bendrijos nare Airija tapo aršių diskusijų objektu.
Mat bloko nariams užsiminus apie galimą Šiaurės Airijos prisijungimą prie kitos valstybės pasigirdo įspėjimų.
Buvęs Airijos premjeras Bertie Ahernas pareiškė, kad referendumas dėl Airijos suvienijimo galėtų būti pavojingas ir sukeltų naujų neramumų.
„Jeigu nenorite naujų kovų, nežaiskite tokių žaidimų. Tai labai pavojinga“, – įspėjo taikos susitarimą praėjusio amžiaus pabaigoje su Jungtinės Karalystės premjeru Tony Blairu pasiekęs politikas.
Birželį surengtame referendume dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES net 56 proc. Šiaurės Airijos gyventojų balsavo prieš „Brexit“.
Tačiau vėlesnėse apklausose rinkėjų dauguma nuolat pabrėžė, kad mieliau liktų Jungtinės Karalystės dalimi, nei prisijungtų prie Airijos.
Tiesa, kovą Jungtinės Karalystės „Brexit“ ministras Davidas Davisas patvirtino, kad Londonas leistų šiaurės airiams pasitraukti, jeigu referendume tam pritartų dauguma.
Toks įsipareigojimas buvo išdėstytas ir 1998 metų Didžiojo penktadienio susitarime, kuris leido užbaigti tris dešimtmečius trukusias kovas, pareikalavusias 3,7 tūkst. žmonių gyvybių.
