Laikraščiui M.Blaszczakas aiškino, kad radikalių musulmonų keliama grėsmė yra reali, o ne incidentas.
„Europos šalių politinis korektiškumas atneša tokius blogus rezultatus“, – aiškino ministras.
Vidaus reikalų ministerijos vadovas taip pat pažymėjo, kad Lenkija nebesvarsto galimybių dalyvauti Europos Sąjungos pabėgėlių perkėlimo programoje, ir paragino kitas šalis užverti savo durims musulmonams iš Šiaurės Afrikos ir Viduriniųjų Rytų.
Tai jau ne pirmas kartas, kai Varšuva pasinaudoja teroro išpuoliais, įvykdytais gausiai lenkų gyvenamoje Jungtinėje Karalystėje, kad pagrįstų savo pasipriešinimą Briuseliui.
Premjerė Beata Szydlo teroro išpuolį Mančesteryje, per kurį žuvo ir lenkų pora, pateikė kaip vieną iš argumentų, kodėl vyriausybė turėtų griežčiau priešintis Europos Sąjungos planui dėl migrantų paskirstymo po bloko nares.
„Briuselio elito kvailystė“
B.Szydlo populistinė vyriausybė, argumentuodama saugumo sumetimais, atsisako paklusti ES spaudimui ir nesutinka priimti jokių migrantų, nors šaliai dėl to gali būti paskelbtos sankcijos.
Ankstesnė vyriausybė 2015 metais sutiko priimti iki 10 tūkst. pabėgėlių, bet B.Szydlo ministrų kabinetas atšaukė šį sprendimą. Premjerė sakė, kad Lenkija „nedalyvaus Briuselio elito kvailystėje“.
Pasak B.Szydlo, Lenkija teikia pagalbą žmonėms, esantiems pabėgėlių stovyklose Artimuosiuose Rytuose.
Kalbėdama apie sprogdinimą Mančesteryje, per kurį dvi lenkės mergaitės neteko savo abiejų tėvų, premjerė klausė: „Kur eini, Europa? Liaukis klūpoti, pabusk iš letargo miego, nes kasdien verksi dėl savo vaikų“.
Pasak B.Szydlo, Europa turi nuspręsti, „ar mums reikia politikų, kurie sako, kad turime priprasti prie atakų, ir vadina teroristines atakas „incidentais“, ar visgi norime tvirtų politikų, kurie mato grėsmes ir su jomis kovoja.“
Sukilo ir Čekija
Panašios nuotaikos sklando ir kitose Višegrado šalyse. Čekijos vyriausybė pirmadienį nusprendė nebepriimti pabėgėlių iš Graikijos ar Italijos pagal Europos Sąjungos kvotas. Tai po kabineto posėdžio pranešė vidaus reikalų ministras Milanas Chovanecas, kuriuo remiasi agentūra dpa.
Vyriausybė kvotų sistemą pavadino „disfunkcine“. Be to, atitinkamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į pablogėjusią saugumo padėtį, sakė ministras, turėdamas omenyje pastarąjį teroristinį išpuolį Londone.
Čekijos vidaus reikalų ministerija, pasak M.Chovaneco, dabar ruošis gynybai prieš galimą procesą, kurį Europos Komisija gali pradėti prieš šalį dėl įpareigojimų nesilaikymo.
ES vidaus reikalų komisaras Dimitris Avramopoulos praėjusiomis savaitėmis ragino ES šalis laikytis savo įsipareigojimų. Remiantis kvotomis, Čekija iki 2017 metų rugsėjo turėjo priimti apie 1,6 tūkst. pabėgėlių, tačiau iš vadinamosios perkėlimo programos iki šiol priėmė tik dvylika.
Čekijos vyriausybė nuo pat pradžių buvo nusiteikusi kritiškai bet kokių pabėgėlių kvotų atžvilgiu. Ji argumentavo, kad kvotos nėra sprendimas, nes neįmanoma pabėgėlių sulaikyti Čekijoje: jie nori vykti toliau į Vokietiją ir prašytis čia prieglobsčio.
