„Nors tai kol kas tik pasiūlymas, tačiau toks požiūris į ES šalių piliečius turėtų nuimti nereikalingas įtampas tarp emigrantų“, – BNS penktadienį sakė Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Jos manymu, pastarųjų metų emigracijos iš Lietuvos į Britaniją pagrindiniu motyvu buvo „noras spėti iki tol, kol Jungtinė Karalystė užsidarys“.
„Jau po referendumo lietuviams, gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje rūpėjo, kas nutiks po „Brexit“, kokios bus mūsų teisės ir kas galės pasilikti, kas turės išvykti, kokios bus suteikiamos sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos garantijos, kokie reikalavimai studijuojantiems ir besiruošiantiesiems studijuoti“, – teigė D.Asanavičiūtė.
Pagal Th.May ketvirtadienį pateiktą pasiūlymą, Britanijoje mažiausiai penkerius metus iki kol kas nepaskelbtos datos gyvenantiems ES piliečiams bus suteiktas „įsikūrusiojo statusas“, suteiksiantis jiems tokias pačias teises kaip Britanijos piliečiams į sveikatos apsaugą, švietimą, socialinį aprūpinimą, pensijas, kitas viešąsias paslaugas.
Nors minėta data dar nepaskelbta, tai bus ne ankstesnė diena nei 2017 metų kovo 29-oji ir ne vėlesnė nei 2019 metų kovo 30-oji. Šią dieną Britanija oficialiai turėtų palikti ES.
Iki nustatytos datos atvyksiantiems ES piliečiams Jungtinėje Karalystėje taip pat bus leista pasilikti, o išgyvenę šalyje penkerius metus jie galės pretenduoti į „įsikūrusiojo statusą“.
Po nustatytos datos į Jungtinę Karalystę atvykę ES piliečiai pateks į iki dviejų metų truksiantį „lengvatinį laikotarpį“, per kurį galės siekti kitokios formos statuso, pavyzdžiui, leidimo dirbti šalyje.
Pasak D.Asanavičiūtės, iš principo tai reiškia, jog „visi, kurie atvyko į šalį prieš 50-ojo straipsnio aktyvavimą, galės pasilikti Jungtinėje Karalystėje“.
