„Aš manau, kad tos sumos, kurias, kaip mačiau, jie siūlo išsireikalauti iš šios šalies, man atrodo grobikiškos, ir aš manau, kad „eiti švilpti“ čia būtų labai tinkamas išsireiškimas“, – sakė B.Johnsonas parlamente.
Praėjusį mėnesį Jungtinė Karalystė pradėjo oficialias derybas, kuriose turi būti nustatytos jų skyrybų su ES sąlygos ir sudarytas derybų dėl ateities prekybos sutarties potencialus grafikas.
Vienas sudėtingiausių derybų klausimų yra 100 mlrd. eurų sąskaita, kurią Jungtinė Karalystė turėtų padengti traukdamasi iš ES.
Pasak Briuselio, Jungtinė Karalystė turi laikytis savo įsipareigojimų, patvirtinti laikotarpiui iki 2020 metų, Bendrijos biudžetui, taip pat įsipareigojimų mažiau turtingų ES narių plėtros programoms.
Tačiau reali iš Jungtnės Karalystės reikalaujama suma gali būti gerokai mažesnė, kadangi iš jos neišskaičiuoti dešimtys milijonų eurų, kuriuos Jungtinė Karalystė turėtų atgauti iš bendro turto ir kaip permokas.
Paklaustas apie Jungtinės Karalystės ateitį po „Brexit“ B.Johnsonas taip pat sakė, kad vyriausybė neplanuoja pasitraukti be jokios sutarties, „nes mes gausime puikią sutartį“.
