Draudimas balzamavimo būdu išsaugoti ŽIV ar AIDS sirgusių velionių palaikus šalyje galiojo nuo 1986 metų. Jis buvo įvestas baiminantis, kad liga gali persiduoti kitiems asmenims. Prancūzijoje balzamuojamas būna maždaug kas trečias mirusysis.
Asociacija AIDES, kovojanti su lytiniu keliu plintančiomis ligomis, pagyrė ketvirtadienį priimtą Prancūzijos sveikatos ministerijos sprendimą. AIDES atstovų teigimu, tai yra „puiki pergalė kovoje su ŽIV diskriminacija ir pergalė ŽIV užsikrėtusių žmonių bei jų šeimų orumui“.
Balzamuojant palaikus į mirusio žmogaus kūną suleidžiama antiseptinio skysčio – dažniausiai formaldehido. Tokiu būdu kūnui neleidžiama suirti.
Europoje nėra užfiksuota atvejų, kad balzamuotojai, atlikdami savo darbą, užsikrėstų ŽIV.
AIDES direktorius Christianas Andreo teigė, kad pastarasis draudimas gimė iš nežinojimo; tuo metu ŽIV kėlė siaubą, ir žmonės „norėjo sukišti ŽIV sergančius žmones į švininius karstus“.
Ketvirtadienį priimtas sprendimas taip pat palies ir nuo hepatito mirusius asmenis.
