Jungtinėje Karalystėje galioja posakis: jei nežinai, ką toliau daryti ar kaip elgtis, pirmiausia prisėsk ir išgerk puodelį arbatos.
Tačiau britė Sara Wallen, sužinojusi apie tėvynainių sprendimą, tikrai ne apie arbatą galvojo. Ji nuoširdžiai verkė.
„Aš verkiau, verkiau. Dar niekada gyvenime joks politinis įvykis manęs taip nesukrėtė kaip referendumas dėl „Brexit“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Vokietijoje gyvenanti 34 metų britė. – Aš verkiau dėl tų jaunų žmonių, kurie balsavo, kad pasiliktų ES, verkiau dėl ateinančios kartos, kuri nebežinos, ką reiškia laisvai judėti Europoje.
Iki šiol pykstu, negaliu atsigauti ir suprasti viso šio chaoso.“
Jauna moteris neslepia, kad jai pasisekė: dėl britiško paso jai, kaip kitiems tautiečiams užsienyje, nerimauti nereikia.
Kadangi S.Wallen turi ir britiškų, ir švediškų šaknų, ji turi ir Švedijos pilietybę. Bet Jungtinei Karalystei oficialiai pasitraukus iš Europos Sąjungos, su britišku pasu jai greičiausiai teks atsisveikinti. Kaip ir tiems britams, kurie varstė migracijos tarnybos duris Vokietijoje.
Vokietijoje gyvena beveik 100 tūkstančių Jungtinės Karalystės piliečių. Viena jų – ir šio straipsnio pašnekovė S.Wallen.
Beveik ketverius metus ji gyvena Vokietijos mieste Hamburge. Gimtąjį Bristolio miestą kartu su vyru ji išmainė į naują patirtį – gyvenimą kitoje šalyje.
Europos Sąjungos teritorijoje pasinaudoti šia galimybe paprasta. Moteris dabar jau svarsto pasikeisti pasą.
„Geriau atsisakysiu Švedijos pilietybės, bet tik ne Jungtinės Karalystės“, – teigė moteris.
Nors Vokietijos pilietybę gauti galima tik pragyvenus aštuonerius metus šalyje, pašnekovei šie skaičiai negalioja, mat S.Wallen vyras taip pat turi du pasus: britišką ir vokišką.
Kalbintai britei patinka gyventi Vokietijoje.
„Man patinka vokiečių humoras, jų kalbėjimas be užuolankų. Vertinu dabartinę politinę situaciją. Ji kur kas saugesnė ir stabilesnė, nei kada nors bus Theresos May politika. Man patinka stipri Vokietijos ekonomika. Vis matau dideles bendroves, reklamuojančias laisvas darbo vietas. Gerbiu Vokietijos sprendimą priimti pabėgėlius“, – komplimentus šaliai vardijo pašnekovė.
Dėl galimybės laisvai judėti Europoje ir be problemų likti Vokietijoje kone trečdalis šalyje gyvenančių britų nutarė po „Brexit“ verdikto gauti vokišką pasą.
Iki šiol šis žingsnis tik retam buvo svarbus. Dar 2015 metais panorusiųjų gauti Vokietijos pilietybę buvo vos 622. Pernai šis skaičius išaugo iki beveik 3 tūkstančių. Tarp jų ir S.Wallen draugai – ne tik tie, kurie gyvena Vokietijoje.
„Vienas mano bičiulis gyvena Prancūzijoje. Naujos pilietybės dokumentus pradėjo tvarkytis ten, tačiau viskas baigėsi tuo, kad dabar turi vokišką pasą.
Visas procesas Prancūzijoje truko labai ilgai, todėl jam per giminaičius pavyko gauti Vokietijos pilietybę. Dabar jis Europos Sąjungoje saugus“, – sakė S.Wallen.
Vokietijoje pilietybės suteikimo procedūra gali trukti iki pusės metų. Britų sprendimą oficialiai tapti naujais Vokietijos piliečiais palaiko ir šalies politikai.
Krikščionių socialinės sąjungos atstovas Stephanas Meyeris Vokietijos dienraščiui „Bild“ sakė: „Užsienyje gyvenantys britai tokiu žingsniu tik įrodo, kad Europos Sąjunga turi daug privalumų.“
Nors S.Wallen nesitikėjo, kad Jungtinė Karalystė balsuos už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, vis dėl to tokį savo tėvynainių sprendimą iš dalies gali suprasti.
„Daugeliui tai buvo savotiškas protestas – ypač tiems, kurie ilgą laiką gyvena sunkiomis sąlygomis ir norėjo pokyčių šalyje.
Kiti tiesiog patikėjo politinių kampanijų, agituojančių už „Brexit“, lyderių pareiškimais.
Šiandien visiems aišku, kad jų žodžiuose buvo daug netiesos, nacionalizmo ir netgi rasizmo“, – sakė moteris.
Kai kurie, anot jos, buvo tiesiog sutrikę, nes žiniasklaidoje buvo per daug skirtingų pareiškimų, raginančių likti ar pasitraukti iš Europos Sąjungos.
Tarp sutrikusiųjų buvo ir jos motina. Laimė, džiaugėsi S.Wallen, kad ji balsavo prieš „Brexit“.
„Tačiau būčiau linkėjusi, kad būtų buvę daugiau žmonių, pasirinkusių teisingą sprendimą“, – apgailestavo S.Wallen.