„Žmonės, tiesiog sakykite „atsiprašau” ir braukitės pro visus, – jauna amerikietė nurodė draugams, siauroje Venecijos gatvelėje pilnoje turistų, kurie užkemša didingas miesto aikštes, stumdo šio nuostabaus plūduriuojančio miesto gyventojus. – Mes neturime laiko.”
Dėl tokio turistų elgesio Italijos vyriausybė nesijaudina, priešingai nei Venecija. Šiuolaikinė Venecija, kažkada garsėjusi jūrų transporto ir prekybos jėga, rizikuoja būti perpildyta vienadienių turistų.
Dabar dažniausiai kas išgirstama – lagamino ratų riedėjimas viduramžiais išgrįstų takų gatvėmis, turistams vaikščiojant virš miesto kanalų.
Vietinio akcento nuotrupos dar gali būti girdimos gondolose, kuriose plaukia asmenukes darančios poros. Bet dabar miesto gatvėse daugiausiai girdėti anglų, kinų ir dar begalė kitų kalbų, kurias naudoja kruizinių laivų ar pigių skrydžių bendrovių atgabenti turistai.
Italijos vyriausybės pareigūnai nuogąstauja dėl prastos kokybės turizmo ir svarsto riboti turistų skaičių, kuriam leidžiama pasisvečiuoti mieste.
„Jei tu atvyksti laivu, išsilaipini, turi apie dvi-tris valandas, pavaikštai iš paskos kažkam nešančiam vėliavą ties Romos aikšte, Rialto tiltu ar San Marku ir apsisukęs grįžti atgal, tai ne atostogos“, – teigė Italijos kultūros ministras Dario Franceschini, kuris tokį fenomeną vadina „valgyk ir bėk“.
D.Franceschini tvirtino, kad būtina „išsaugoti miesto paveldą“.
Vietiniai gyventojai, kurie dar nepabėgo iš istorinio miesto, jaučiasi užplūsti turistų, kurių per metus apsilanko apie 20 mln.
Vietiniai verslininkai, ant krautuvių langų iškabinę ženklus rodančius kaip nusigauti iki Morkaus aikštės ar Rialto tilto, stengiasi išvengti turistų, kurie ateina pasiklausti kelio.
Tačiau didžiausią nerimą kelia kruiziniai laivai, kurie kaip užtemimas, keliaudami didžiuoju kanalu, užstoja vietinius orientyrus.
Birželį apie 18 tūkst. vietinių balsavo neoficialiame referendume prieš kruizinius laivus, teigdami, jog nebenori matyti jų lagūnoje.
Vis dėlto kruiziniai laivai istoriniam miestui atneša nemažai pelno. Venecijos gyventojai uždirba iš mokesčių, sukuriama daug naujų darbo vietų padavėjams, mechanikams ir taksistams.
Atvykus į traukinių stotį ir atsidūrus šalia vandens kanalų, lankytojai gali pasijausti tarsi Las Vegaso pastatytoje Venecijos imitacijoje, o ne tikrame mieste. Tikriausiai viskas dėl lagaminų, pirkinių krepšių. O labiausiai akį rėžia tai, kad aplinkui beveik nėra italų.
Tarp turistų mėgiamiausių suvenyrų – Venecijos kaukės, žaislinės gondolos, Murano stiklo karoliukų ar dekoracinių lėkščių dekoracijos, jūreivių kepurėlės su užrašu „Venecija“, sportiniai marškinėliai, prijuostės ir rankinukai.
Daugelis tokių krautuvėlių savininkai vyresnio amžiaus, nes daugelis jaunų žmonių tiesiog išvyksta.
„Čia vis sunkiau gyventi“, – teigė Bruno Ravagnanas, 33 metų amžiaus vyras, keliaujantis vandens autobusu su turistais.
Daugelis vietinių gyvena Kastelo rajone, tolėliau nuo Morkaus aikštės – turistų traukos centro.
„Jei nori užkąsti prosciutto kumpio, turi tai pamiršti, nes mėsos parduotuvių čia nebėra“, – sakė 41 metų Tommaso Mingatis.
Seniau jo šeima čia turėjo butą, tačiau kaip ir daugelis buvusių gyventojų jie išsikraustė į Mestrę. Dabar T.Mingatis teigia, jog auganti mažų viešbučių pasiūla stumia vietinius net iš čia.
Dėl didelės nakvynės pasiūlos, Venecija nebespėja susidoroti su purvinais rankšluosčiais ir patalyne. Todėl patekant saulei laivai iš Trončeto salos perima purvinus skalbinius, mainais atgabena vandens, maisto produktų.
Vienintelį kartą metuose, per Festa del Redentore (Atgailautojo šventė) liepą, vietiniai grįžta į miestą. Didžiojo kanalo krantuose geria vyną, stebi fejerverkų šou, kuris įspūdingumu pralenkia net Niujorką.
Šiais metais šventė sutapo su La Biennale di Venezia (Venecijos benalė), kurios metu rengiamos parodos, atvyksta meninkų iš visų pasaulio šalių.
Renginio metu, benalės organizatorius Paolo Baratta, rėžė: „Žmonės lipantys iš kruizų, nėra viso šio dalis, jiems neįdomu kas vyksta Venecijoje.“
Prieš 20 metų atvykus į Veneciją, galėjai lengvai pasiklysti, nuklysti į pavojingesnes miesto dalis. Dabar, naktį, porelė turistų švenčia savo vestuves nuošalesnėje miesto dalyje esančioje žavingoje kavinukėje.
Viskas daug žaviau anksti ryte, kol Morkaus aikštės dar neužpildė turistai. Ilgi šešėliai ir šviesa vis dar atspindi lagūną, kaip vietinė Raffaelle Nocera paatviravo: „Jei atsikeli anksti ryte, visa Venecija tavo.“
Tai tik primena, kodėl verta saugoti šį paveldą.
.„Šiandien tai tik Švento Marko aikštė ar Rialto tiltas. Po kelių metų problemų gali padaugėti“, – susirūpinęs kalbėjo D.Franceschini.
