Katalonijoje yra žmonių, kurie į sostinę važiuoja tik sykį per metus – į rugsėjo 11-osios demonstraciją. Ši diena yra nacionalinė Katalonijos šventė, nes šalis tądien mini 1714 m. įvykusią Barselonos kapituliaciją prieš Ispanijos armiją.
Pastaraisiais metais nacionalinė šventė virto nepriklausomybės šalininkų šimtatūkstantinėmis demonstracijomis.
Šiemet milijonas žmonių iš viso krašto jau šeštą kartą užplūdo Barselonos gatves, reikalaudami teisės balsuoti spalio 1 dieną vyksiančiame referendume, kurį draudžia Ispanijos vyriausybė.
Diena – lyg šventė
Manifestacija nusidažė geltonai – daugybė protestuotojų vilkėjo judėjimo „Katalonijos nacionalinės asamblėja“ (ANC) specialiai šiam įvykiui sukurtais marškinėliais su šešių istorinių demonstracijų istorija.
Buvo ir tokių, kurie naujų marškinėlių nepirko, o panaudojo senus iš praėjusių demonstracijų – kiekvienais metais ANC rengia puikiai sustyguotas eitynes, aprengdami demonstrantus tai geltonai, tai raudonai, tai baltai.
Tikisi nepriklausomybės
Šiemet manifestantai išsirikiavo į pliuso ženklą dviejose pagrindinėse Barselonos gatvėse ir laukė, kol virš jų galvų bus praneštas milžiniškas geltonas plakatas su didžiuliu užrašu „Taip“ įvairiomis kalbomis bei kitas tokio pat dydžio urną simbolizuojantis plakatas.
Gatvių sankryžoje šiems plakatams susitikus katalonai pareiškė pasauliui apie savo ryžtą surengti referendumą po trijų savaičių, nepaisant griežtų Madrido draudimų.
„Prieš savaitę mane išoperavo, bet vis tiek atėjau. Dalyvavau visose demonstracijose, tad nenoriu praleisti paskutinės“, – „Lietuvos rytui“ sakė pensininkė Victoria Camps. Ji tikisi, kad kitąkart į gatves katalonai jau išeis švęsti nepriklausomybės.
Demonstracijos nuotaika buvo šventiška, netrūko satyrinių ir kūrybingų kostiumų bei pareiškimų. „Lietuvos ryto“ žurnalistė sutiko senolį, kuris barzdą buvo nusidažęs Katalonijos vėliavos spalvomis, žmonės fotografavosi prie už grotų pastatytų urnų ir užrašo „Esu nekonstitucinis“.
„Mes skelbiame pasauliui, kad nepaklusime Konstituciniam teismui ir teisėjams, norintiems užgniaužti mūsų teisę balsuoti. Nuo šiol mums galios tik Katalonijos įstatymai“, – sakė ANC pirmininkas Jordi Sanchezas.
Madridas stato kliūtis
Tuo metu Ispanijos vyriausybė žingsnis po žingsnio bando referendumui užkirsti kelią. Ispanijos konstitucinis tribunolas blokavo du svarbius Katalonijos parlamento priimtus įstatymus – referendumą surengti leidžiantį įstatymą ir laikinąją Katalonijos konstituciją tuo atveju, jeigu per balsavimą laimėtų nepriklausomybės šalininkai.
Prokuratūra įspėjo Katalonijos vyriausybės ir parlamento narius dėl rimtų pasekmių jiems, jeigu ir toliau bandys surengti referendumą.
Įspėti buvo ir visų Katalonijos seniūnijų merai, kurių rankose sprendimas atverti seniūnijų duris balsavimui.
Vakar Ispanijos prokuratūra įsakė Katalonijos policijos „Mossos d’Esquadra“ vadui Josepui Luisui Traperui konfiskuoti urnas, biuletenius ir visą kitą su referendumu susijusią medžiagą. Jau seniai netyla kalbos, kaip tokiu atveju elgsis ir kam paklus Katalonijos policija.
