Įtakinga separatistų pilietinė organizacija paragino visus, norinčius, kad nepaisant Madrido drausimo balsavimas įvyktų spalio 1 dieną, ketvirtadienį sugrįžti į gatves po ankstesnę dieną iki vėlaus vakaro vykusių demonstracijų.
Katalonų pasipiktinimą dėl 14 regioninės vyriausybės pareigūnų arešto trečiadienį dar sustiprino žinia, kad policija konfiskavo „beveik 10 mln. balsalapių“, skirtų numatytam nepriklausomybės referendumui, kurį tiek Madridas, tiek teismai laiko neteisėtu.
Tūkstančiams pasipiktinusių katalonų išėjus į Barselonos gatves, Ispanijos premjeras Mariano Rajoy paragino regiono separatistų lyderius „kartą ir visiems laikams liautis eskalavus radikalizmą ir nepaklusnumą“.
„Vis dar yra laiko išvengti rimtesnių problemų“, – sakė vyriausybės vadovas savo kreipimesi per televiziją trečiadienį vakare.
Jam kalbant, prie Katalonijos viceprezidento būstinės Barselonoje rinkosi protestuotojai, žadėję „praleisti ten visą naktį“.
Grasinimai ir dokumentų konfiskavimas
Pastarosiomis savaitėmis krizė Katalonijoje vis gilėjo, centrinei valdžiai stengiantis visais būdais užkirsti kelią surengti referendumą šiame regione, kurio gyventojai nepriklausomybės klausimu yra pasidaliję į dvi apylyges stovyklas.
Buvo konfiskuoti daugiau nei 45 tūkst. pranešimų, kuriuos planuota išsiuntinėti katalonams, dirbsiantiems referendumo balsavietėse, pagrasinta areštuoti merus, kurie prisidės prie balsavimo organizavimo, ir sugriežtinta regiono finansų kontrolė.
Tarp trečiadienį areštuotų pareigūnų yra Katalonijos viceprezidento Oriolio Junqueraso patarėjas Josepas Maria Jove.
Kiti sulaikyti pareigūnai dirba įvairiuose regiono vyriausybės departamentuose. Jie yra įtariamieji vykdomame tyrime dėl „nepaklusnumo, netinkamo pareigų atlikimo ir lėšų grobstymo“, nurodė Katalonijos Aukštasis teismas.
Minimas tyrimas buvo pradėtas vasarį dėl įtarimų, kad buvo pavogti ir perduoti separatistams konfidencialūs duomenys apie Katalonijos mokesčių mokėtojus, sakė šaltinis teisėsaugos struktūrose, pageidavęs neviešinti savo pavardės.
Regiono vadovas Carlesas Puigdemont'as pasmerkė „totalitarinę ir nedemokratišką Ispanijos valstybės poziciją“.
Protestai tęsis
Visą trečiadienį protestai vyko prie kelių Katalonijos vyriausybės pastatų ir kraštutinių kairiųjų partijos „Liaudies vienybės kandidatūra“ (Candidatura d'Unitat Popular, CUP), priklausančios regiono valdančiajai koalicijai, būstinės. Policija tuo metu ten vykdė neįvardijamą „operaciją“.
Referendumo šalininkai protestavo ir keliuose kituose regiono miestuose bei šalies sostinėje Madride .
„Esame čia labiau dėl išdidumo nei dėl nepriklausomybės“, – Barselonoje sakė 23 metų sodininkas Marcas Oltra i Garcia.
„Jei šiandien negausime nepriklausomybės, tai nutiks rytoj. Jei ne ryt, tai poryt“, – aiškino jis.
Katalonija – smarkiai susiskaldžiusi
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Katalonijos visuomenė yra smarkiai susiskaldžiusi nepriklausomybės klausimu. Vis dėlto dauguma katalonų – daugiau kaip 70 proc. – nori referendumo, kad šis klausimas būtų galutinai išspręstas.
Tuo tarpu Madridas griežtai atsisako leisti organizuoti tokį plebiscitą, argumentuodamas, kad šalies Konstitucijoje yra įtvirtinta nuostata, jog Ispanijos valstybė yra „nedaloma“, ir tik centrinė vyriausybė turi įgaliojimus bet kokiu klausimu rengti referendumą.
7,5 mln. gyventojų, savą kalbą ir kultūrą turinčios Katalonijos separatistai atkerta, kad jie turi demokratinę teisę spręsti dėl savo ateities.
Už atsiskyrimą nuo Ispanijos pasisakančios partijos 2015 metų rugsėjį Katalonijoje vykusiuose rinkimuose surinko 47,6 proc. balsų ir iškovojo 72 mandatus 135 vietas turinčiame regiono parlamente.
Tačiau liepos mėnesį regiono vyriausybės užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 49,9 proc. respondentų pasisako prieš atsiskyrimą, o 41,1 proc. nori nepriklausomybės.
Ragina vengti susibūrimo vietų
Ispanijoje tęsiantis neramumams dėl artėjančio Katalonijos nepriklausomybės referendumo, Lietuvos diplomatai rekomenduoja regione besilankantiems lietuviams vengti lankytis masinių susibūrimų vietose.
„Atkreipiame keliautojų dėmesį, kad spalio 1 dieną Katalonijoje planuojamas referendumas dėl autonominio regiono atsiskyrimo nuo Ispanijos, jis pagal Ispanijos Konstituciją yra neteisėtas“, – rašoma atnaujintose Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijose keliaujantiems lietuviams.
„Lietuvos Respublikos piliečiams, keliaujantiems po Katalonijos regioną referendumo rengimo laikotarpiu, patariama vengti apsilankymų vietose, kur vyksta masiniai susibūrimai“, – perspėjo diplomatai.
Katalonijoje vyksta protestai, sužinojus, kad 13 šio regiono Vyriausybės pareigūnų buvo sulaikyti likus keliolikai dienų iki spalio 1-ąją vyksiančio referendumo. Jį Madridas laiko neteisėtu.
Ispanijos policija trečiadienį pranešė konfiskavusi apie 10 mln. eurų balsalapių, kurie galėjo būti panaudoti per šį plebiscitą.
Barselonoje tūkstančiai žmonių išėjo į gatves. Įtampai vis labiau kaistant, atsiskyrimą nuo Ispanijos puoselėjančios organizacijos ragina žmones protestuoti.
Apie 41 proc. katalonų pritaria regiono nepriklausomybei, o beveik 50 proc. žmonių pasisako prieš atsiskyrimą. Tačiau daugiau nei 70 proc. katalonų nori referendumo, kad šis klausimas būtų galutinai išspręstas.
7,5 mln. gyventojų savą kalbą ir kultūrą turintis Katalonijos regionas sukuria maždaug penktadalį visos Ispanijos bendrojo vidaus produkto ir turi reikšmingų įgaliojimų tokiais klausimais kaip švietimas ir sveikatos apsauga.
Reikalavimai dėl atsiskyrimo čia reiškiami jau seniai, bet pastaraisiais metais nepriklausomybės judėjimas Katalonijoje sustiprėjo, nes dėl Ispanijos ekonominės krizės regione išaugo nedarbas ir skolos.
