Net politikos ekspertams buvo sunku analizuoti itin aptakią Carleso Puigdemont’o kalbą.
„Priimu liaudies mandatą suvereniai Katalonijos respublikai“, – tai pasakęs Katalonijos lyderis sulaukė prie milžiniškų televizijos ekranų Barselonos alėjoje susirinkusių nepriklausomybės šalininkų plojimų.
Tačiau nepraėjus nė minutei C.Puigdemont’as pridūrė, jog siūlo parlamentui stabdyti nepriklausomybės deklaraciją, taip atverdamas kelią dialogui.
Su šiais žodžiais tūkstantinės minios džiaugsmas nutilo, o veidai ištįso.
Nepriklausomybei švęsti atsinešti šampano buteliai taip ir liko neiššauti, o nusivylusi minia, nesulaukusi parlamento sesijos pabaigos, išsiskirstė namo.
Juokaujama, kad Katalonijoje buvo paskelbta vienos minutės respublika, – trumpiausia per visą Europos istoriją. Juokas juokais, tačiau jau ir taip Katalonijos gyventojai dabar dar mažiau supranta, kas jų laukia.
Kas pastūmėjo C.Puigdemont’ą sakyti tokią aptakią kalbą, kad net patys kiečiausi ekspertai turi gerai paprakaituoti norėdami ją iššifruoti?
Katalonijos nepriklausomybės šalininkai, nepriklausomybę remiančios nevyriausybinės organizacijos ir kairysis nepriklausomybės aljanso sparnas CUP reikalavo vienašališko nepriklausomybės paskelbimo ir buvo įsitikinę, kad tai vienintelė išeitis.
Jų reikalavimu po parlamento posėdžio nepriklausomybę remiantys parlamento deputatai pasirašė nepriklausomybės deklaraciją, kuri neturi jokios teisinės galios.
Tuo metu Europa ir įvairūs svarbaus rango tarptautiniai veikėjai, tokie kaip buvęs JT generalinis sekretorius Kofi Annanas, visą savaitę ragino C.Puigdemont’ą nesiimti kraštutinių sprendimų ir duoti laiko dialogui su Madridu.
Manoma, jog paskutinę akimirką Katalonijos vyriausybė gavo rimtą tarpininkavimo pasiūlymą ir tai pakeitė įvykių kryptį.
Dabar Katalonijos lyderiui teks kovoti įvairiais frontais. Jis gali prarasti nusivylusių aistringų nepriklausomybės šalininkų pasitikėjimą bei kraštutinės kairės palaikymą, kuris būtinas norint parlamente sudaryti daugumą.
Susiję straipsniai
Ispanija – futbolo šalis, ir politiką čia žmonės geriau supranta, jei kalbama sporto terminais.
Priešingoms rinktinėms atstovaujantys lyderiai dabar spardo vienas kitam atsakomybės kamuolį. C.Puigdemont’as antradienį jį meistriškai perdavė M.Rajoy – kad niekas po to negalėtų katalonų lyderio apkaltinti, jog jis užtrenkė duris deryboms.
Bet vakar M.Rajoy bematant atspyrė kamuolį atgal.
Kažin kaip C.Puigdemont’ui pavyks išsisukti iš situacijos. Katalonijos vyriausybei pripažinus, kad nepriklausomybė buvo paskelbta, Madridas tuoj pat imsis vykdyti tiesioginį valdymą leidžiantį 155 Ispanijos konstitucijos straipsnį. Nežinia, kaip tada galės vykti derybos, – tikimasi, kad kraštutiniu atveju prabiltų tarptautinė bendruomenė.
Kol kas katalonai gyvena visiškoje nežinioje, nes jų lyderis savo kalba ne tik susuko galvą, bet ir nepaskelbė konkretaus laikotarpio, kurį Katalonija lauktų iš Madrido signalo, kad jis sutinka kalbėtis.
C.Puigdemont’as aptakiai paminėjo „kelias savaites“, o tai politikoje nieko nereiškia.
Kairysis sparnas CUP trečiadienį pareikalavo dialogo laukimui skirti mėnesį.