Vytautas Bruveris. Už katalonus, prieš (E)SSRS?

Kokios naujienos iš užsienio labiausiai sudomina lietuvius? Tos, kurios leidžia išrėkti radikalias ideologines pozicijas ir dar kartą stoti į kiemo karą prieš vidaus ar išorės priešus.

Katalonija referendumu nusprendė atsiskirti nuo Ispanijos.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Katalonija referendumu nusprendė atsiskirti nuo Ispanijos.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Katalonija referendumu nusprendė atsiskirti nuo Ispanijos.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Katalonija referendumu nusprendė atsiskirti nuo Ispanijos.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Katalonija referendumu nusprendė atsiskirti nuo Ispanijos.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Katalonija referendumu nusprendė atsiskirti nuo Ispanijos.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Katalonija referendumu nusprendė atsiskirti nuo Ispanijos.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Katalonija referendumu nusprendė atsiskirti nuo Ispanijos.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Vytautas Bruveris<br>T.Bauro nuotr.
Vytautas Bruveris<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Oct 31, 2017, 7:24 PM

Taip dabar yra ir su Katalonija. Stebint tuos verpetus, kuriuos Lietuvoje kelia ten besiplėtojanti drama, akivaizdu, kad dauguma dėl jos besijaudinančių tautiečių išgyvena tikrai ne dėl to, jog jiems labiausiai rūpėtų, kur jie važiuos atostogauti – vis dar į Ispaniją ar jau į nepriklausomą Kataloniją. Ir ne dėl to, kaip tai gali atsiliepti jų poilsio sąlygoms ir kainoms.

Juk bene garsiausiai skamba balsai tų, kurie piktinasi Lietuvos valdžia, – kad ji neremia katalonų tautos laisvės siekio, o remia Madrido režimą. Lygiai dėl to paties piktinamasi kitu blogiu – Briuselio, Berlyno, Paryžiaus ponais, kurie tokie buvo visada, – niekada nerėmė tautų, prispaustų nusikalstamų režimų, laisvės siekio.

Čia ir iškyla pagrindinis argumentas ir analogija: per greitai, matote, mes, lietuviai, pamiršome, kaip patys siekėme išsivaduoti nuo sovietų jungo ir kaip visas likęs sotus ir ciniškas Vakarų pasaulis arba tylėjo, arba ragino mus tupėti po šluota!

Prikišama ir veidmainystė – štai Kosovo referendumas jiems visiems tiko, o Katalonijos – ne! Ir, beje, netinka Krymo referendumas!

Galutinė išvada – tokia morališkai ir fiziškai supuvusi lūšna kaip Europos Sąjunga toliau juda savo neišvengiamo subyrėjimo link, nes tiesiog nebegali nesubyrėti.

Nieko keista, kai taip kalba kokie nors rusvai violetiniai „tautininkai“ ar rausvieji Rusijos simpatikai, kuriems referendumas buvo ne tik Kryme, bet ir Donbase, o ES žūtis – nuolatinių šlapių sapnų viršūnė. Daug keisčiau, kai sovietų ir Madrido su Briuseliu „analogija“ noriai ir staigiai susivilioja ir tie, kurių tokiomis svajonėmis neįtartum.

Štai ir Islandijos, pirmosios pripažinusios Lietuvos nepriklausomybę, buvęs užsienio reikalų ministras J.B.Hannibalssonas neseniai stebėjosi tokiu lietuvių moraliniu užmaršumu. Net Š.Jasikevičiui „aišku, ko nori tauta“.

Atrodytų, turėtų būti visiškai aišku, kad nei dabartinė Ispanija, nei ES nėra tokie totalitariniai režimai, kokia buvo Sovietų Sąjunga, o Katalonijos autonomijos padėtis dabar nė iš tolo nelygintina su Lietuvos ar kitų buvusių pavergtų respublikų padėtimi prieš tris dešimtmečius. Taigi ir jos atsiskyrimas – ne istorinio teisingumo pergalė, o žala visiems, ne tik Ispanijai, padiktuota dalies politikų ambicijų bei populizmo.

Žinoma, Ispanijos valdžia pati kalta, kad katalonietiška drama ir separatizmas taip išsiplėtojo. Madridas nusprendė kliautis tik jėga, o tai didžiausia klaida, kuri buvo padaryta nepasimokius iš įvairių diktatūrų, kai jose kyla maidanai.

Jei ir yra už ką kritikuoti tiek Lietuvos, tiek Briuselio ar kitų ES banginių valdžią, tai už pernelyg tiesmukišką nusišalinimą, plaunantis rankas – esą tai vien ispanų vidaus reikalas, o Ispanijos vienybė – visiškai neliečiamas dalykas.

Žinoma, dabar Madridui įvedus Katalonijoje tiesioginį valdymą ir paskelbus rinkimus gruodį nemaža tikimybė, kad nepriklausomybės stovykla per juos susilpnės, apskritai viskas įsivels į politinius procesus ir pamažu aprims.

Tačiau lygiai taip pat neatmestina protestų ir net ne visai taikaus pilietinio pasipriešinimo galimybė. O ir po viso to, kas jau įvyko, tikėtis, kad Madridas vien spaudimu ir politinėmis manipuliacijomis ilgainiui visiškai išspręs problemą – naivu.

Štai būtent čia turėtų būti pagrindinis ES vaidmuo, už kurį, be abejo, turėtų agituoti ir Lietuva – tarpininkauti raginant kuo greičiau normalizuoti padėtį, politinę atmosferą ir pagaliau surengti tikrą ir visų pripažįstamą referendumą. Jį separatistai greičiausiai pralaimėtų. O jei laimėtų, ką gi, prieš demokratiją reikia kelti rankas.

Tegul eina, kur nori, – juk vis tiek greičiausiai panūs atgal, kai supras, kiek tai kainuoja.

O jei pati ES pradės regėti breksitus ant kiekvieno kampo ir stengtis jų išvengti demokratijos kaina, tai, žiūrėk, rusvai rausvos svajos ir ims pildytis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.